Joga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Straipsnių serija

Hinduizmas
HinduizmasOm symbol.svg
HinduizmasHinduSwastika.svg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti
Šiva vaizduojamas lotoso pozoje, pasinėręs į jogo meditaciją.

Joga (skr. योग = yoga) – indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę.

Jogos teorinis pagrindas – Samkhja, o joga – praktinis išsivadavimo metodas. Kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti.[1]

Pavadinimas kilęs iš (sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai – maždaug 3000 metų pr. m. e. senumo akmeninės figūrėlės, vaizduojančios, kaip spėjama, žmones jogos pozomis (Pašupačio antspaudas).[2]

Manoma, jog kažkur tarp II a. pr. m. e. ir III a., Patandžalis remdamasis ortodoksalios sankhjos mokyklos dualistine metafizika apibendrino ir susistemino nuo seniausių laikų Indijoje žinomus įvairias jogos šakas (Joga sūtra).[3]

Vakaruose joga pradėjo plisti tik XIX amžiaus pradžioje ir iš pradžių buvo studijuojama kaip dalis rytų filosofijos. Nuo 1980 metų joga išpopuliarėjo vakaruose, kaip hatha jogos atmaina.[4] Šiuo metu susidomėjimas joga neblėsta, atsiranda naujų atmainų, tokių kaip akrojoga. 2015 m. birželio 21 d. visame pasaulyje pirmą kartą buvo paminėta Tarptautinė jogos diena, tame tarpe ir Lietuvoje.[5]

Jogos kryptys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bhagavadgitoje minimi trys jogos keliai:

  • Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
  • Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
  • Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.

Joga ir kitos religijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romuvos išpažinėjai palaiko glaudžius ryšius su hinduizmo atstovais.

Daugelis jogos mokytojų Vakaruose stengiasi nebrukti Hinduizmo mokymų kartu su jogos kūno lavinimo ir proto nuraminimo pratimais, tačiau yra ir tokių, kurie siekia jogos praktikus privesti prie samadhi meditacinės būsenos.[6]

Krikščionybės ir Islamo dvasininkams joga kelia prieštaringus jausmus. Vieni draudžia visiškai praktikuota jogą, kiti į tai žiūri kiek atlaidžiau ir leidžia savo pasekėjams daryti fizinius pratimus, bet laikytis krikščioniško, islamiško tikėjimo žodžio.[6]

Vilius Rudra Dundzila, vienas iš Romuvos vaidilų, neatmeta galimybės baltų tikėjimą papildyti tam tikrais hinduizmo filosofiniais ir religiniais elementais, įvesti tokias dvasines praktikas kaip meditacija ir joga.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Joga. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 19 p.
  2. McEvilley, Thomas. „An Archaeology of Yoga“. RES: Anthropology and Aesthetics, 1, 44–77 (1981). 
  3. Audrius Beinorius. Patandžalio „Joga sūtra” (Tekstas išspausdintas žurnale „Liaudies Kultūra“, 2000 m. Nr.4. pp. 56-67)
  4. Burley, Mikel (2000). Hatha Yoga: Its Context, Theory and Practice. Delhi: Motilal Banarsidass.
  5. Tarptautinė Jogos Diena Oficialus puslapis 2015m. programa
  6. 6,0 6,1 „How far can you stretch?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-07-14. 
  7. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 146. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.