Ceruoklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ceruoklis (latv. Ceroklis) – senovės latvių mitologijoje – derlingumo dievas. XVI a. šaltiniuose (Visitatio Livonicarum ecclesiarum, Ertmano Tolgsdorfo, Janio Stribinio darbuose) minimas kaip laukų ir vaisių dievas, o XVIII a. Stanislovas Rostovskis mini kaip vaišingumo dievą.

Ceruokliui būdavo aukojamas juodas jautis, višta ir paršelis, taip pat didelis žalčio formos duonos kepalas, šuns, kiaulės formos bandelės, pora kiaušinių. Prašydami Ceruoklio suteikti derlingumo laukams pradedant valgyti numesdavo pirmus valgio kąsnius bei pirmus gėrimo gurkšnius[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ceruoklis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 321