Svaikstikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Svaikstikas (Suaxtix, Swayxtix, Schwayxtix, Schwaytestix) – senovės sūduvių šviesos dievas, vienas pagrindinių dievų. Jo buvo meldžiama tinkamu laiku apšviesti javus, žoles, gyvulius. Minimas XVI a. šaltiniuose apie sūduvių papročius[1]. Autorių lygintas su romėnų Saulės dievu.

Pavadinimas kildinamas iš prūs. swāigstan („šviesa“). Matas Pretorijus šalia Svaigstiko dar mini ir žvaigždžių dievą Žvaigžduką (jį taip pat mini Jokūbas Brodovskis ir Pilypas Ruigys).[2]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 143–150 psl.
  2. Svaikstikas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 138