Bardaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bardaitis (prūsų kalba Bardoayts) – senovės prūsų jūreivystės dievas, jūreivių, žvejų, laivų globėjas. Jam būdavo aukojamos žuvys.

1530 m. Prūsijos, Pamario (Pomeranijos) ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose pateiktame dievų sąraše Bardaitis minimas po Patrimpo.

V. Toporovo teigimu, Bardaitis galėjo sudaryti porą su dievu Patrimpu. K. Būgos nuomone, Bardaičio pirminis vardas buvo Gardaitis (iš garda - laivas).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė LaurinkienėBardaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 645 psl.