Druwi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Baltų religija
Baltų religijaRomuvos simbolis.jpg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

„Druwis“ (prūs. kalboje reiškia tikėjimą[1]), o druwingis reiškia tikintijį. Druwiai – baltų tikėjimo bendruomenė, besiremianti dvasiniu mokymu, kurio nelaiko religija. Druwiai savęs netapatina su pagonimis, priešingai, nei tai teigia katalikų daugumos išleistas leidinys[2]. Ši baltų bendruomenė dažnai nurodo senovės prūsų tikėjimo panašumus[reikalingas šaltinis] ir žynių-burtininkų veiklą. Pagal M. Pretorijaus šaltinį "Prūsijos įdomybės" žynių veikla buvo išskirtinai maginė. maginei veiklai vykdyti druwis turi būti jautrus dvasiniems pokyčiams gyvenime, atlikti dvasinius virsmus, dalį iš jų atliekant kalendorinių švenčių metu. Šalininkai teigia, kad „Romuvos“ religija gali būti laikoma tam tikra „Druwingių“ forma.[3][4]Nors druwiai savo pirmuoju mokytoju laiko Vilių Gibavičių, bet šis žmogus nei Darnos mokymo, nei doktrinos, nei praktikos nesukūrė. Vilius Gibavičius bandė išdėstyti 4 tauriąsias druwių tiesas, o 8 mažųjų taip ir nespėjo. V. Gibavičius mirė 2011 rugsėjo 4 d.http://www.baltai.lt/?p=4854

Nuo 2002 m. „Kuronas“ su „Romuvos“ religine organizacija ryšių nebepalaiko dėl tuomet tik ką išrinkto Romuvos krivio J. Trinkūno Jauniaus folkloristinio požiūrio į dvasingumą ir žynių-burtininkų luomo neigimą. Nors "Kurono" pavadinimas atsirado 2002 m. ne Romuvos aplinkoje, o iš "Darnos" mokyklos kelio tęsinio nuo 1995 m. ir ėjo savitu baltų dvasinių paieškos keliu, narių požiūris į teologiją, apeigų bei švenčių išorinį atkūrimą yra panašus savo kalbos, tautinių, istorinių vertybių puoselėjimu. „Druwi“ tikėjimo sekėjai kitaip negu romuviečiai etnografinius šaltinius ir folklorą naudoja saikingai, kaip dalelę papročių tęstinumo, bet remiasi DOROS mokymu, kas juos suartina su dharminėmis religijomis. Šiai baltų tikėjimą per dvasinį mokymą atkuriančiai grupei ezoterinė patirtis yra artima vedoms ir jos praktikoms bei vėlesnėms dharminėms religijoms nei moksliniais tyrimais paremtomis ateistinėmis žiniomis apie pasaulėkūrą. Teologijos išmanymui ir praktinių įgūdžių tobulinimui įkurta žynių mokykla „Kuronas“.[2] Šio mokymo pradininku yra Liutauras Baltasis. Akademija yra 9 pakopų, kurioje paruošiamoji baltiškos pasaulėžiūros mokykla „DARNA„ yra įvadas į tolimesnę būsimų žynių atranką mokytis aukštesnėse pakopose devinarijoje (9 metų akademijoje „Kuronas“). Akademija turi įkūrusi 3 dvasinio ir sąmoningo sveiko gyvenimo būdo katedras. Šaltinis http://www.baltai.lt/?page_id=13367

Po Darnos mokyklos baigimo mokytinis laikomas laisvu pasirinkti dvasinį kelią ir būti įvesdintas į baltų dvasini kelią. O druwiu tampama po nemažiau kaip trijų metų išsimokslinimo, jei mokytinis pasirenka eiti mokytojo keliu ir šviesti žmones bei dalintis savo dvasine patirtimi. Druwiai laikosi trijų kertinių pasaulėžiūros ramsčių - lietuvių ar baltų kalbų, papročių ir istorinės atminties puoselėjimo. Druwių mokymas sudarytas iš teorijos ir praktikos. Teorinės žinios yra gretinamos su vedomis, o praktikos pamatus sudaro žmogaus tobulinimas:

Sąmoningos sveikos gyvensenos praktika "Kūnovara" skirta palaikyti sveiką kūną ir pajėgų įgyvendinti kūrybišką gyvenimą,Šaltinis http://www.baltai.lt/?p=20690

Rymojimo praktika yra išskirtinė, nepanaši nei į vieną rytų kultūros dvasinio nusiraminimo praktiką, turinti saulės lydėjimo su sutartine elementų ir gilios dvasinės būsenos pasiekimu po to.

Sąmoningo sapnavimo praktikos po rymojimo padedančios patirti sąmoningą gyvenimą miego metu.

Šios praktikos padeda druwiui siekti MAGOS kelio, išsilaisvinančio iš kančių ir galimos paskandos, tai yra skandų įveikimas. Mokykla turi įkūrusi žynių luomus. Labiausiai vystomas arba prieinamas viešai yra žvakonių paruošimas. Tai žvakių liejimo amato pagalba ir specialių technikų yra pasiekiamos ypatingos pakylėjimo būsenos. Pasekoje išliejamos ypatingos užkalbėjimais paruoštos žvakės "Perkūnyčios", kurios naudojamos visuose druwių apeigynuose: kalendorinėse apeigose, žmogaus gyvenimo virsmų (gimimo, vestuvių ir laidotuvių), asmeninėse gyvenimo aplinkybėse bei maginėse apsauginėse apeigose.

Druwiai nepripažįsta jiems primetamos neopagonių religinės bendruomenės etiketės ir neregistruoja savo bendruomenės kaip religinės, nes LR įstatymuose neleidžiama registruoti kitaip, kaip tik pagonių bendruomenę. Druwiai su druidais nesitapatina, bendrų apeiginių veiksmų neatlieka, laiko save išskirtinai lietuviško dvasinio mokymo pasekėjais.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. V Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 232–234 psl. „Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė“
  2. 2,0 2,1 „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“
  3. Pokalbiai prie baltų žinyčios apvaliojo darnos stalo I d.
  4. Pokalbiai prie baltų žinyčios apvaliojo darnos stalo II d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]