Rudens lygiadienis

Rudens lygiadienis (kiti pavadinimai – Rudens Lygė arba Lygė) – astronominio rudens pradžia, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.

Apie rugsėjo 21–23 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį.

Lietuvoje

Rudens lygiadienio šventės Vilniuje metu deginamos šiaudinės skulptūros (2016 m.)

Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.

Lietuvoje aptikta paleoastronomijos paminklų – akmenų, išsidėsčiusių rytų – vakarų kryptimi. Tai sutampa su Saulės azimutais tekėjimo ar laidos metu per lygiadienius.

Kiekvienais metais Vilniaus Kalnų parke vyksta tradicinės „Ožio aukojimo“ apeigos. Jų metu skamba senovinė muzika, deginamos didžiulės šiaudų skulptūros. Kasmet per rudens lygiadienį Juodkrantėje vyksta tradicinė nendrinių skulptūrų ekspozicijos Gintaro įlankoje ant vandens, po atviru dangumi, sudeginimo akcija.

Statinių sąsajos su saulės padėtimi

Daugelis senovinių statinių buvo sukurti atsižvelgiant į dangaus kūnų padėtį, ypač saulės judėjimą per lygiadienius. Pavyzdžiui, Didysis Gizos sfinksas buvo pastatytas taip, kad žiūrėtų tiesiai į saulėtekį lygiadienio metu, o Stounhendžas Anglijoje ir Maču Pikču Peru suprojektuoti atsižvelgiant į saulės padėtį lygiadienių metu.

Senovės baltai tikslią saulės kryptį lygiadienio dieną nustatydavo prie piliakalnių ar gyvenviečių išdėliodami akmenis.

Taip pat skaitykite

• Pavasario lygiadienis
• Žiemos saulėgrįža
• Vasaros saulėgrįža