Rudens lygiadienis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Gnome globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Rudens lygiadienis – momentas rudenį, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose.

Apie rugsėjo 2223 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis tampa ilgesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa ilgesnė už naktį.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rudens lygiadienio šventės Vilniuje metu deginamos šiaudinės skulptūros (2016 m.)

Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo dievui Žemininkui, aukodavo jam gyvulius. Aukoti atvesdavo po gyvulių porą: veršiuką ir telyčią, aviną ir avį, ožį ir ožką, paršą ir kiaulę, gaidį ir vištą, žąsiną ir žąsį. Kaip teigiama XVI a. dokumentuose, ypač dažnai šiai dievybei būdavo aukojamas ožys, kuris laikytas vaisingumo simboliu.[1]

Lietuvoje aptikta paleoastronomijos paminklų – akmenų, išsidėsčiusių rytų – vakarų kryptimi. Tai sutampa su Saulės azimutais tekėjimo ar laidos metu per lygiadienius.

Kiekvienais metais Vilniaus Kalnų parke vyksta tradicinės „Ožio aukojimo“ apeigos. Jų metu skamba senovinė muzika, deginamos didžiulės šiaudų skulptūros.[2] Kasmet per rudens lygiadienį Juodkrantėje vyksta tradicinė nendrinių skulptūrų ekspozicijos Gintaro įlankoje ant vandens, po atviru dangumi, sudeginimo akcija.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]