Barstukai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais). Sūduvių žemės dievo Puškaičio pavaldiniai, į kluonus sunešantys turtus. XVI a. „Sūduvių knygelėje“ rašoma, kad naktį barstukai kluone rengia puotą (valgo ten šeimininko specialiai atneštą duoną, sūrį, sviestą, geria alų), o ryte šeimininkas, radęs jų valgyto maisto liekanų, džiaugiasi, kad dievai jam palankūs ir atneš gausų javų derlių, o jei maistas neliestas – laukia nelaimės. Iš nedėkingų žmonių klojimų išnešdavę derlių.

Sakoma, kad barstukai ne didesni kaip uolektis, o juos galima pamatyti mėnesienos naktį[1].

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 130, 145, 160, 600 psl.