Europos Žmogaus Teisių Teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT; angl. European Court of Human Rights) – (dar kitaip vadinamas Strasbūro teismu), tai Strasbūre, Prancūzijoje dirbantis tarptautinis teismas, kuris buvo įkurtas pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 19 straipsnį. Jis kontroliuoja EŽTK signatarių valstybių teismų praktiką, nagrinėdamas arba atmesdamas gautus skundus ir skelbdamas savo sprendimus. Teismas kontroliuoja, kaip yra gerbiamos 800 milijonų europiečių žmogaus teisės 47-iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Konvenciją.

Šio teismo pirmoji sesija įvyko 1959 metais, po to kai 1953 metais įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir tik nuo 1998 metų Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo nuolat veikianti tarptautinė institucija.

Teismą sudaro tiek teisėjų, kiek yra valstybių – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvių. Teisme teisėjai dirba neatstovaudami jokiai valstybei, jie yra nepriklausomi ir nešališki. Teisėjus renka Parlamentinė Asamblėja iš trijų šalies pateiktų kandidatų sąrašo devynerių metų kadencijai. Teismą sudaro penki skyriai, kurių sudėtis nustatoma trejiems metams, atsižvelgiant į geografinį, lyčių atstovavimo bei skirtingų šalių narių teisės sistemų atstovavimo proporcingumą.

Lietuvos atstovai Europos Žmogaus Teisių Teisme:

  • prof. dr. Egidijus Kūrys (2013 lapkričio 1 d. – …)
  • doc. dr. Danutė Jočienė (2004 – 2013 m.)
  • prof. dr. Pranas Kūris (1994 – 2004 m.)

Nagrinėti skundus Teismui padeda Sekretoriatas, kurį daugiausia sudaro teisininkai iš visų valstybių narių.

Teismas savo darbe taiko Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pagrindinis teismo uždavinys yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų Konvencijoje įtvirtintas teises ir garantijas. Tai daroma nagrinėjant skundus (dar vadinamus „peticijomis”), kuriuos pateikia individualūs asmenys arba valstybės. Taip pat svarbu paminėti, kad Teismas negali iškelti bylos savo iniciatyva, bylos nagrinėjimas yra pradedamas tik po to kai yra gaunamas individualus ar tarpvalstybinis skundas.

Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis. Europos Tarybos Ministrų Komitetas prižiūri sprendimo vykdymą, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

Bylos nagrinėjimo procedūra Teisme yra rašytinė, tačiau tam tikros bylos kartais yra svarstomos viešai. Svarstymai vyksta Žmogaus Teisių pastate Strasbūre. Jie yra vieši, nebent Kolegijos pirmininkas ar Didžiosios Kolegijos pirmininkas nusprendžia kitaip. Visuomenė ir spaudos atstovai gali dalyvauti bylos svarstymuose. Visi bylos svarstymai yra filmuojami ir transliuojami Teismo tinklapyje tą pačią dieną.

Sekcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas dirba sekcijomis.

Dabartinė sudėtis
Pirmoji sekcija Antroji sekcija Trečioji sekcija Ketvirtoji sektija
Christos Rozakis (GR) Jean-Paul Costa (F) Boštjan Zupančič (SLO) Sir Nicolas Bratza (GB)
Loukis Loucaides (CY) András Baka (H) John Hedigan (IRL) Josep Casadevall (AND)
Françoise Tulkens (B) Ireneu Cabral Barreto (P) Lucius Caflisch (CH) 1 Giovanni Bonello (M)
Peer Lorenzen (DK) Rıza Türmen (TR) Corneliu Bîrsan (RO) Luzius Wildhaber (CH)
Nina Vajić (HR) Karel Jungwiert (CZ) Margarita Tsatsa-Nikolovska (MK) Matti Pellonpää (FIN)
Snejana Botoucharova (BG) Volodymyr Butkevych (UA) Vladimiro Zagrebelsky (I) Rait Maruste (EST)
Anatoly Kovler (RUS) Mindia Ugrekhelidze (GE) Alvina Gyulumyan (ARM) Kristaq Traja (AL)
Elisabeth Steiner (A) Antonella Mularoni (RSM) Renate Jaeger (D) Stanislav Pavlovschi (MD)
Khanlar Hajiyev (AZ) Elisabet Fura-Sandström (S) Egbert Myjer (NL) Lech Garlicki (PL)
Dean Spielmann (L) Egidijus Kūris (LT) David Thór Björgvinsson (IS) Javier Borrego Borrego (E)
Sverre Erik Jebens (N) Dragoljub Popović (SCG) Ljiljana Mijović (BIH)
1 Lichtenšteino atstovas. Ján Šikuta (SK)

Skundo padavimo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisėjų posėdžių salė

Skundo padavimui būtina išpildyti keletą griežtų sąlygų. Skundo pretekstas turi būti tik teisių, išvardintų Konvencijoje ar jos protokoluose pažeidimas. Skundą gali paduoti tik pats ieškovas ir netgi tuo atveju, kai paduodamas kolektyvinis skundas, kiekvienas turi parodyti savo konkrečias pretenzijas. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams po galutinio ankstesnio skundo nagrinėjimo kompetetingoje valstybės įstaigoje. Skųstis galima tik dėl pažeidimų įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 m. Tam kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisminės gynybos priemones savo valstybėje. Jeigu Aukščiausiasis šalies teismas nepakeičia nuosprendžio, tada galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris sustabdo nacionalinio šalies Aukščiausiojo teismo nuosprendį iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Skundai siunčiami į Europos teismą turi būti susiję su viešosios valdžios piktnaudžiavimais ar prasižengimais už kuriuos ji atsakinga. Skundai prieš privačius asmenis šiame teisme nenagrinėjami.

Darbas kolegijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas dirba kolegijomis. Sprendimus priima 3 teisėjų, 7 teisėjų kolegija arba Didžioji kolegija (iš 17 teisėjų)[1]. Byla Didžiajai kolegijai perduodama nagrinėti tada, kai ji kelia svarbias ir dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir jos metu formuluojamos naujos teisinės nuostatos. Iki šiol Didžioji teisėjų kolegija 2 kartus svarstė lietuviškas bylas; paskutinė – Cudak byla (buvusi Lenkijos ambasados sekretorė telefonininkė Alicijos Cudak kaltina Lietuvą nesuteikus jai galimybės pasinaudoti teise į teisingą teismą)[2].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka