Pereiti prie turinio

Kulionys

Koordinatės: 55°18′58″š. pl. 25°33′29″r. ilg. / 55.316°š. pl. 25.558°r. ilg. / 55.316; 25.558 (Kulionys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kulionys
{{#if:
Lietuvos etnokosmologijos Muziejus
Kulionys
Kulionys
55°18′58″š. pl. 25°33′29″r. ilg. / 55.316°š. pl. 25.558°r. ilg. / 55.316; 25.558 (Kulionys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Čiulėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 24
Vikiteka Kulionys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kuliónys
Kilmininkas: Kulionių̃
Naudininkas: Kulionìms
Galininkas: Kuliónis
Įnagininkas: Kulionimìs
Vietininkas: Kulionysè

Kulionys – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo Toliejų, prie Želvų ežero. Įeina į Labanoro reg. parko teritoriją. Kaimo įžymybės – Lietuvos etnokosmologijos muziejus (su apžvalgos bokštu; įkurtas 1978 metais, nuo 1990 m. respublikinis muziejus, nuo 1997 m. su teleskopu) ir Molėtų astronomijos observatorija, senovinė dangaus šviesulių stebykla. Stūkso Kulionių piliakalnis. Kaime yra buvusios kapinaitės.

Įvažiavimas į Kulionis

Kulionys 1373 m. užrašyti Antazelve. Antaželvės vardas išlaikytas iki XVII a. vidurio nelaimių, kai kaimas, atrodo, buvo visiškai sunaikintas; paskutinis užrašymas Sioło Antozele (1636 m.). Nuo XVII a. 2-osios pusės kaimas pagal gyventojus Kulionis pradėtas vadinti dabartiniu vardu, pirmąkart užrašytas Alantos metrikų knygoje (14v p.) de Kulony (1662 m.). XIV–XVI a. per kaimą ėjęs UtenosMolėtų kelias. Nuo seniausių laikų iki Lietuvos 3-ojo padalijimo karališkasis kaimas.

XVI a. viduryje – XVII a. 1-oje pusėje 10 ūkių, XVII a. pabaigoje – XVIII a. po marų ir karų 4 ūkiai. XVII a. priklausė Čivylių vaitystei, XVIII a. Čivylių seniūnijai. XX a. pradžioje 15 ūkių, 60 gyv.

Šalia muziejaus
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6]
87 75 70 37 49
1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10] -
41 47 34 24 -
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. KulionysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 241 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.