Lenkijos karalius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lenkijos karalius (lenk. Król Polski) – Lenkijos teritorijoje susiformavusių valstybinių vienetų 10251320 m. ir suvienytos Lenkijos karalystės 1320–1795 m. valdovo monarcho titulas. 1815 m. sukurtos Rusijos imperijai pavaldžios Lenkijos karalystės valdovas buvo Rusijos caras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

IX a.-X a. vyslėnai, lenčėnai, polianai, slenžėnai, mazoviai, pamarėnai jau buvo sukūrę stiprius politinius ir teritorinius junginius. Vyslėnų, kaip ir slenžėnų valstybės organizacija, kurios centras buvo apie Krokuvą, pateko į čekų Pršemislų dinastijos įtaką, o polianai, kurių centras kūrėsi apie Gniezną, pajungdami kitas gentis, X a. sukūrė valstybę, siejamą su Piastų dinastija. Pirmasis istorinis šios valstybės valdovas – kunigaikštis Meška (Mieszko) I (valdė iki 992 m.) 966 m. buvo čekų pakrikštytas su dvaru ir laikomas pirmuoju krikščionišku Lenkijos valdovu.

Po krikšto Meškos I valstybės padėtis sustiprėjo. Karo žygiais, diplomatija ir vedybomis jis prisijungė Vidurio ir Vakarų Pamarį, apsigynė nuo Šventosios Romos imperijos, apie 990 m. iš Čekijos atkariavo Sileziją ir Mažąją Lenkiją. Jo valdymo pabaigoje Lenkijos bažnyčia tapo tiesiogiai pavaldi popiežiui. Boleslovas I Narsusis (valdė 9921025 m.) toliau konsolidavo valstybę, plėtė jos teritoriją, sustiprino bažnytinę organizaciją ir 1025 m. buvo karūnuotas. Karai su Šventosios Romos imperija baigėsi 1018 m. pasirašyta Bauceno taika. Po jo mirties prasidėjo valstybės vidaus irimas ir kaimynų antpuoliai.

Kazimieras I Atnaujintojas (valdė 10341058 m.) susigrąžino prarastą teritoriją, sustiprino centrinę valdžią. Boleslovas II Drąsusis (valdė 1058–1079 m.) sugrąžino Lenkijai suverenios karalystės statusą. Boleslovas III Kreivaburnis 1138 m. testamentu padalijo valstybę keturiems sūnums, išlaikydamas vyriausiojo kunigaikščio instituciją – principatą. Tačiau tai davė pradžią 150 metų trukusiam Lenkijos politiniam susiskaldymui. Tik 1241 m. Legnicos mūšyje žuvus Henrikui II Pamaldžiajam atsisakyta principato. Lenkiją vėl suvienijo Kujavijos, Lenčycos ir Sieradzo kunigaikštis Vladislovas I Lokietka. 1320 m. jis ištekino dukterį Elžbietą už Vengrijos karaliaus Karolio Roberto, 1325 su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dukterimi Aldona apvesdino sūnų Kazimierą, kuris stiprino valstybę, kuriam laikui nutraukė karus su Čekija ir Vokiečių ordinu.[1]

Pagal 1339 m. ir 1355 m. sutartis sosto paveldėtoju tapo Vengrijos karalius Liudvikas I Didysis, kurio duktė Jadvyga 1385 m. ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir nuo tada abi valstybes valdė vienas valdovas. Nuo 1573 m. karalius tapo renkamas, atsisakyta dinastijų. Tik 1795 m. įvykęs Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas nutraukė šią sąjungą, o ir pačios valstybės egzistavimą.

Lenkijos valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Vaizdas Valdymo metai Pastabos
Piastų dinastija
Meška I 960-992
Boleslovas I Narsusis 992-1025 karalius nuo 1025 m.
Meška II 1025-1034 karalius 1025–1032 m.
Kazimieras I Atnaujintojas 1034-1058
Boleslovas II Drąsusis 1058-1079 karalius 1076–1079 m.
Vladislovas I Hermanas 1079-1102
Zbignevas 1102-1107
Boleslovas III Kreivaburnis 1102-1138
Lenkijos didieji kunigaikščiai (Krokuvos kunigaikščiai)
Vladislovas II Tremtinys 1138-1146
Boleslovas IV Garbanius 1146-1173 Mazovijos linija
Meška III Senasis 1173-1177 ir 11981202 Didžiosios Lenkijos linija
Kazimieras II Teisingasis 1177-1194 Sandomiežo linija
Lešekas Baltasis 1194-1198 ir 1202–1227 Sandomiežo linija
Vladislovas III Lazdakojis 1228-1231 Didžiosios Lenkijos linija
Konradas I Mazovietis 1229-1232 ir 12411243 Mazovijos linija
Henrikas I Barzdotasis 1231-1238 Silezijos linija
Henrikas II Pamaldusis 1238-1241 Silezijos linija
Boleslovas II Raguotasis 1241 Silezijos linija
Boleslovas V Drovusis 1243-1279 Sandomiežo linija
Lešekas Juodasis 1279-1288 Kujavijos linija
Henrikas IV Dorasis 1288-1290 Silezijos linija
Pšemislas II 1290-1291 Didžiosios Lenkijos linija
1295-1296 m. Lenkijos karalius
Vaclovas II 1291 -1305 Pšemislų dinastija
1300-1305 m. Lenkijos karalius
Vaclovas III 1305-1306 Pšemislų dinastija
Suvienytos Lenkijos karaliai (Kujavijos Piastų linija)
Vladislovas I Lokietka 1306–1333 karalius nuo 1320 m.
Kazimieras III Didysis 1333-1370
Anžu dinastija 1370-1399
Liudvikas I Didysis 1370-1382 1342-1382 m. ir Vengrijos karalius
Jadvyga 1384-1399 1386-1399 m. valdė kartu su Jogaila
Jogailaičių dinastija 1386-1572
Vladislovas II Jogaila 1386-1434
Vladislovas III Varnietis 1434-1444
Kazimieras IV Jogailaitis 1444-1492 1440-1444 m. ir Vengrijos karalius
Jonas I Albrechtas 1492-1501
Aleksandras 1501-1506
Zigmantas I Senasis 1506-1548
Zigmantas II Augustas 1548-1572
Elekciniai karaliai
Henrikas Valua 1573-1575
Steponas Batoras 1576-1586
Zigmantas III Vaza 1587-1632
Vladislovas IV Vaza 1632-1648
Jonas II Kazimieras Vaza 1648-1668
Mykolas Kaributas Višnioveckis 1669-1673
Jonas III Sobieskis 1674-1696
Augustas II Stiprusis 1697-1706 ir 17091733
Stanislovas I Leščinskis 1704-1709
Augustas III 1733-1763
Stanislovas I Augustas Poniatovskis 1764-1795

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lenkijos karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 746 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]