Lietuvos etnografijos muziejus

54°51′59″š. pl. 24°11′32″r. ilg. / 54.8664°š. pl. 24.1922°r. ilg. / 54.8664; 24.1922

Lietuvos etnografijos muziejus (iki 2023 m. pabaigos Lietuvos liaudies buities muziejus) – muziejus po atviru dangumi, atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai didžiausias ir žymiausias tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha), eksponuojamų nekilnojamųjų pastatų skaičių (149) ir daugiausiai eksponatų (91420) turintis muziejus Europoje po atviru dangumi.

Istorija

Muziejaus įkūrimo idėją puoselėjo menotyrininkai Vacys Milius ir Klemensas Čerbulėnas, etnografas Izidorius Butkevičius, architektai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Juozas Baršauskas. 1965 m. LSSR vyriausybė priėmė nutarimą dėl muziejaus steigimo. Muziejus įkurtas 1966 m. Pievelių kaimo vietoje. Tuomet čia gyveno 18 šeimų. 1966 m. parengtas detalusis planas. 1967 m. prasidėjo muziejaus statybos. Zonavimo ir ekspozicijos išdėstymo projektą parengė architektas Romanas Jaloveckas, projektą detalizavo architektės Birutė Kugevičienė, Diana Volungevičiūtė-Pikšrienė. Visi bendradarbiai vykdavo į ekspedicijas ieškoti eksponatų, atrinkti pastatų. Lygiagrečiai buvo renkama ir aprašomoji bei ikonografinė medžiaga. Pirmosios ekspedicijos vyko dviračiais, vėliau įsigytas sunkvežimis. Statybos darbus vykdė tuometės Kauno restauracinės dirbtuvės.

1969 m. jau stovėjo žemaičių XVIII a. svirnas, numas ir t. t., iš viso 8 pastatai. Po metų beveik sukomplektuota dzūkų sodyba, pastatyta Josvainių karčema ir daug kitų. Perkėlus daugiau pastatų reikėjo sustiprinti priešgaisrinę sistemą, todėl buvo įsigyta gaisrinė mašina, o dirbti su ja buvo rengiamos priešgaisrinės pratybos, kuriose dalyvaudavo visi jaunesni muziejaus darbuotojai. Turint savo priešgaisrinę apsaugą, pavyko išvengti didesnių gaisrų, skirtingai nei Estijos ar Latvijos liaudies buities muziejuose.

1974 m. atidarytos pirmosios ekspozicijos įrengimui vadovavo Klemensas Čerbulėnas, Stasys Daunys, Vytautas Stanikūnas. Pirmieji eksponatai – Šiluvos malūnas, namas iš Plungės rajono, dviaukštis svirnas iš Dzūkijos. Muziejus atidarytas 1974 m. birželio 21 d., jame buvo 52 pastatai. Tačiau statybos vyko toliau: suformuotas aukštaičių rėžinis kaimo fragmentas, dzūkų bendrė, išplėsta žemaičių kaimo struktūrinė dalis. Suvalkijos sektoriuje pastatyta vargana miškų darbininko sodyba ir malūnininko sodyba.

Po nepriklausomybės atgavimo muziejaus finansavimas sumažėjo. Daugiausia pajamų gaunama per kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Jurgines, Sekmines, Žolines. Muziejuje galima pajodinėti ar važnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Per metus muziejų aplanko daugiau nei 100 000 lankytojų. 2023 m. lapkritį Kultūros ministro įsakymu Lietuvos liaudies buities muziejaus pavadinimas pakeistas į Lietuvos etnografijos muziejaus.^[1]

Sektoriai

Muziejus mena XVIII–XX a. laikotarpį Lietuvos kaime ir miesteliuose, yra Lietuvos etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatų. Čia yra svirnai, klėtys, tvartai, klojimai, daržinės, žardinės malkinės, malūnai, tvoros, šuliniai, liaudies architektūros bei senovinės žemdirbystės padargai. 6 km kelyje yra visų 4 Lietuvos etnografinių regionų sodybos, pavieniai pastatai, įvairios dirbtuvės, liaudies technikos paminklai. Muziejuje rengiamos tradicinės lietuvių šventės. Muziejus suskirstytas į etnografinius sektorius ir kelis kitus sektorius:

Aukštaitija
Žemaitija
Suvalkija
Dzūkija
Mažoji Lietuva
miestelis
Tautos tremties ir rezistencijos sektorius

1974–1990 m. veikė Liaudies muzikos teatro trupė, Klojimo teatras (vadovas Povilas Mataitis). ^[2]

Ekspozicija

Mažoji Lietuva

1904 m. stuba (Vabalai, Šilutės rajonas)
1904 m. staldas (tvartas) (Vabalai, Šilutės rajonas)

Miestelis

XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (vaistinė) (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)
kalvė (?)
XIX a. pab.–XX a. pr. urmininko namas (Kėdainiai)
XIX a. pab. gyvenamasis namas (Musninkai, Širvintų rajonas)
XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamasis namas (muzikontinė) (Plungė)
XVIII a. pab. karčema (Kartena, Kretingos rajonas)
ugniagesių stoginė (pagal Pakruojyje stovinčios senosios Pakruojo gaisrinės pavyzdį)
XIX a. dviaukštis svirnas (Šniūraičiai, Radviliškio rajonas)
XIX a. pab.–XX a. pr. amatininko (batsiuvio, pakinktininko) namas (Kėdainiai)
XIX a. arbatinė (Šeduva, Radviliškio rajonas)
XIX a. gyvenamasis prekybinis namas (Šiaulėnai, Radviliškio rajonas)
XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Girkalnis, Raseinių rajonas)
mediniai vartai (Žvėrynas, Vilnius)
1910 m. gyvenamasis prekybinis namas (Pušalotas, Pasvalio rajonas)
1909 m. gyvenamasis prekybinis namas (Telšiai)
1911 m. gyvenamasis prekybinis namas (Tabariškės, Šalčininkų rajonas)
XIX a. pab. pirtis–alaus darykla (Stačiūnai, Pakruojo rajonas)
XIX a. pab. klebonijos svirnas (Šaukėnai, Kelmės rajonas)
XIX a. Senoji Sasnavos bažnyčia (Sasnava, Marijampolės rajonas)
Šv. Florijono paminklas (kopija pagal Tryškių, Telšių rajonas)
Aikštės šulinys (pagal Labūnavos, Kėdainių raj. brėžinius)
1879 m. pradžios mokykla (Plokščiai, Šakių rajonas)
XIX a. špitolė (Luokė, Telšių rajonas)
XIX a. gyvenamasis namas (Žeimelis, Pakruojo rajonas)
XX a. pr. gyvenamasis prekybinis namas (Kaunas)
XIX a. pr. tvartas (Plateliai, Plungės rajonas)
1908 m. svirnelis (Žemaičių Kalvarija, Plungės rajonas)

Kita

Aristavėlės dvaras (Aristava, Kėdainių rajonas)
1942 m. Arkties tremtinių žeminė (jurta)
1935 m. prekinis trėmimų vagonas
XIX a. pab. karčema (Josvainiai, Kėdainių rajonas)
1824 m. ledainė (Mosėdis, Skuodo rajonas)
XVIII a. klėtis (Nausėdai, Kretingos rajonas)
XIX a. pab. klėtis (Večiai, Skuodo rajonas)
XIX a. pr. klėtis (Kirkšiai, Kretingos rajonas)
XIX a. vid. balandinė (Liubiškė, Švenčionių rajonas)
1901 m. malūnas (Vaivadiškiai, Ukmergės rajonas)
1888 m. svirnas (Markutiškės, Trakų rajonas)
XIX a. antros pusės svirnas (Grybai, Švenčionių rajonas)
XVI–XVII a. dvigalė pirtis (atkurta)
1924 m. klėtis (Steigviliai, Pakruojo rajonas)
1935 m. klojimas (Kirdeikiai, Utenos rajonas)

Direktoriai

1966–1989 m. Vytautas Stanikūnas
1989–1992 m. Zenonas Žumbakis
1992–2005 m. Stasys Gutautas
2005–2019 m. Violeta Reipaitė
nuo 2019 m. Gita Šapranauskaitė

Incidentai

2017 m. rugpjūčio 5–6 d. naktį sudegė iki pamatų 2 ekspoziciniai mediniai pastatai: gyvenamasis namas ir rąstinis ūkinis pastatas, kuriame buvo eksponuojama paroda „Mažoji Lietuva“. Vienas pastatas buvo karkasinis, o kitas medinių rąstų, stogas uždengtas nendrėmis. Įvykio metu kaimynystėje vyko muzikos festivalis „Granatos live“.^[3]