Pereiti prie turinio

Maloniškiai

Koordinatės: 56°04′01″š. pl. 21°16′37″r. ilg. / 56.067°š. pl. 21.277°r. ilg. / 56.067; 21.277 (Maloniškiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maloniškiai
{{#if:
Maloniškių kryžius
Maloniškiai
Maloniškiai
56°04′01″š. pl. 21°16′37″r. ilg. / 56.067°š. pl. 21.277°r. ilg. / 56.067; 21.277 (Maloniškiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 2
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Malóniškiai
Kilmininkas: Malóniškių

Maloniškiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, kelio  218  Kretinga–Skuodas  kairėje pusėje, abipus Narštupio. Teritorijos plotas – 894,56 ha.[2]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galimi du vietovardžio kilmės variantai. Pirmas, Maloniškiais pavadinta vietovė, kurioje gyvenimas yra malonus (suteikiantis pasitenkinimo, džiaugsmo); antras – vietovardis kilo iš asmenvardžio Malonis (Malonė, Malonius).

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Małoniszki, rus. Малонишки, Маланишки, Малонишкяй, latv. Malonišķi, liet. Maloniškej, Maloniškiaj, Maloniškės, Maloniškiai. Vietine kretingiškių tarme vietovė vadinama žem. Maluonėškē.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įsikūręs Pajūrio žemumoje, apsuptas Nausėdų, Ežkepių, Auksūdžio, Pelėkių ir Žynelių kaimų. Vakarinėje ir pietinėje dalyje ošia Maloniškių miškas.

Reljefas lygus, išvagotas melioracijos kanalais paverstų upelių vagų. Pietinėje dalyje išteka dešinysis Darbos intakas Narštupis, kuris Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre žymimas D-4 (kodas 20010141).[3] Centrine ir vakarine dalimi link Kulšės teka dar du bevardžiai upeliai.

Palei rytinį kraštą praeina kelias  218  Kretinga–Skuodas . Nuo jo skersai pietinės kaimo dalies eina kelio atšaka, jungianti su Pelėkiais. Prie šios kelio atšakos ir šiaurinėje kaimo dalyje stovi pora vienkieminių sodybų.

Maloniškių užusienis (rus. З. Маланишки) 1866 m. carinės Rusijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių plane
Maloniškių kaimo situacija XX a. 3 deš. Ištrauka iš Vokietijoje 1941–1944 m. parengto Telšių apylinkių topografinio žemėlapio
Maloniškių mitologinis akmuo, vadinamas Velnio akmeniu

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo istorijos ištakos susijusios su Auksūdžio praeitimi.[4] Nuo XV a. čia plytėjo Auksūdžio kaimo žemės, kurios buvo Palangos seniūnijos seniūno administruojamų didžiojo Lietuvos kunigaikščio valdų dalis. Žemdirbystei tinkamoje valstybinėje plėšininėje žemėje Auksūdžio šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje XVII a. II pusėje–XVIII a. pr. susiformavo Maloniškių ir Jurgutiškių apyrubės.[5]

Apyrubėse XVIII a. II pusėje stovėjo 3 sodybos. Maloniškių pietiniame pakraštyje prie Narštupio gyveno Stanislovas Skripkauskas, o į pietus nuo jo, jau Jurgutiškiuose, – Jurgis Mockevičius, žemę išsinuomojęs Maloniškiuose. Trečioji sodyba buvo Jurgutiškių pietvakariuose, o joje ūkininkavo Juozapas Joskaudas. Aplinkui sodybas plytėjo ariamos dirvos. Į vakarus nuo jų driekėsi šienaujamos pievos, o į rytus – medžiais ir krūmais apaugusios bendrosios Auksūdžio, Maloniškių ir Jurgutiškių ganyklos, vadinamos Plikėmis.[6] Žemdirbiai už išsinuomotą žemę mokėjo Palangos seniūnui činšą, o prievoles atlikinėjo Darbėnų dvare.

XVIII a. pab.–XIX a. pr. Maloniškių ir Jurgutiškių apyrubės buvo sujungtos ir pavadintos Maloniškių užusieniu. Tuo pat metu Maloniškiai prarado rytinę žemių dalį, kurioje įsikūrė Ežkepių užusienis.

1810–1827 m. Maloniškiuose gyveno Adomo Aleksandravičiaus, Jono Balcevičiaus, Tado ir Jono Balčių, Jurgio Diervianskio, Tomo Gadeikio, Antano Gricevičiaus, Jono Gričelio, Aleksandro Grigalausko, Mykolo Marcinkevičiaus, Mykolo Martinkaus, Jono Paukščio, Antano ir Motiejaus Simonaičių, Pranciškaus Simutavičiaus, Pranciškaus Tiškaus, Antano Stankevičiaus, Mykolo Valučio, Petro Venckaus, Mikalojaus Žebrausko ir Antano Želvio šeimos.[7]. Iš dvaro išsinuomotuose ūkiuose šeimininkavo Grigalauskų, Gricevičių, Simonaičių, Gadeikių šeimos, o kiti buvo šeimyniškiai samdiniai, kampininkai arba trobelninkai.

XIX a. I pusėje Rusijos valdžia palei Maloniškių ir Ežkepių ribą nutiesė naują, strategiškai svarbų kelią, vedantį nuo Skuodo pro Darbėnus link Prūsijos karalystės sienos. 1865–1872 m. Maloniškių užusienį sudarė šiaurinėje ir pietinėje dalyje stovėjusios dvi sodybų grupės, kuriose buvo po tris kiemus.[8]

Pradėjus 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformą, Maloniškių valstiečiai buvo priskirti Darbėnų valsčiaus Auksūdžio arba Nausėdų seniūnijos Nausėdų kaimo bendruomenei.[9] Jie gavo teisę išsipirkti iki tol dirbtą žemę. Pirmasis 23 dešimtines žemės 1872 m. išsipirko Juozapas Jurgutis,[10] o kiti už įsigytą žemę mokėjo grafui Juozapui Tiškevičiui išperkamuosius mokesčius.

XIX a. II p.–1921 m. Maloniškiuose gyveno Jurgučių, Gadeikių, Petreikių, Simonaičių, Šleinių šeimos su samdiniais ir įnamiais. 1877–1914 m. Darbėnų bažnyčioje susituokė 23 kaimo jaunavedžiai: 15 nuotakų ir 8 jaunikiai.[11] Šeimos buvo gausios. Jose 1861–1921 m. gimė 60 vaikų: 34 berniukai ir 26 mergaitės. Net 16 vaikų 1885–1909 m. pagimdė Emilija Jurgutytė: nuo pirmojo vyro Vincento Šleinio – 3 sūnus, o nuo antrojo vyro Juozapo Petreikio – 7 sūnus ir 6 dukras.[12]

1879–1892 m. ir 1911–1917 m. į amžinybę buvo išlydėtas 31 velionis: 14 suaugusiųjų ir 17 vaikų. Dažniausia vaikų mirties priežastimi tapdavo viduriavimas, skarlatina ir krupas, rečiau – karštinė, džiova ir silpnumas. Suaugusiųjų gyvybes nusinešdavo plaučių ir vidurių uždegimai, džiova, astma, rečiau – širdies ligos ar augliai.[13]

Apie 1915 m. Maloniškiai tapo savarankišku kaimu. Jame 1895–1918 m. buvo 4 kiemai,[14] o 1923 m. registruoti 6 ūkiai.[15]

Kaimo geografinės vietovės turėjo savo vardus. Šiaurinėje dalyje už sodybų buvusi ariama žemė vadinta Daržalėmis, už kurių driekėsi Užkalnė – krūmais apaugusios pievos, bei Sūriu ir Guziku vadinami ariami laukai. Šiaurės rytų pusėje buvo Aptvaralė – krūmais apaugusios pievos. Rytuose prie Darbėnų–Skuodo vieškelio plytėjo ariamas Šilynalis, kuriame seniau augęs miškas. Šalia buvo Užkylos pieva, o arčiau sodybų – Tarpeliais vadinama tarpais pelkėta pieva. Pietrytinėje dalyje prie vieškelio plytėjo Plikės – pievos ir ganyklos, apaugusios krūmais. Vakarų pusėje už sodybų driekėsi Ramoniškės pieva, Daržaliais vadinta ariama dirva bei Tiltiškės – ariama ir pievų žemė.[16]

1926–1942 m. pravesta Lietuvos žemės reforma.[17] Jos metu panaikintos ir valstiečiams išdalintos bendrosios paskirties naudmenos – ganyklos, pievos ir miškai, o visa žemė išskirstyta vienkieminiais ūkiais.

Tarpukariu gyveno 5 ūkininkų šeimos: Juozas, Kazimiera, Emilija ir Stanislovas Jurgučiai, Barbora ir Pranas Petreikiai, Emilija ir Vladas Gadeikiai, Ona ir Antanas Simonaičiai, Ona ir Stasys Strakšiai.[18] Žemdirbių sodybos buvo vienkieminės, o jų pastatai mediniai, vienaukščiai, šiaudiniais stogais, statyti XIX a. II pusėje–XX a. pr. Tipiškiausia buvusi Jurgučių sodyba, kurią sudarė troba, klėtis, klėtelė, U formos tvartas (žem. staldas), kluonas (žem. jauja), žardas (žem. žardenė), malkinė (žem. medininkas), vežiminė (žem. vazaunė) ir kalvė su kitame gale įrengta ublade. Sodyboje buvo 4 šuliniai maistui ruošti ir gyvuliams girdyti.[19]

1920–1938 m. Darbėnų parapinėje bažnyčioje registruotos 5 santuokos, kurių metu tuokėsi Maloniškių gyventojai Kazimieras Petreikis, Stanislovas Strakšys, Ona, Kazimiera ir Magdalena Simonaitytės.[20] Nuo 1918 m. iki 1939 m. su šiuo pasauliu atsisveikino 20 asmenų: 11 vaikų ir 9 suaugusieji. Vaikai mirė nuo kokliušo, difterito, epilepsijos, diarėjos, silpnumo, vidurių ir nežinomų ligų, suaugusieji – nuo šiltinės, difterito, džiovos, širdies, galvos ir nervų ligų, o dažniausiai – nuo senatvės.[21]

Pirmosios sovietų okupacijos metais sudarant Darbėnų valsčiaus Žemės fondą, kaime valstybė 1940 m. nusavino 13,17 ha dirbamos žemės: iš Antano Simonaičio – 3,97 ha, Kazimieros ir Emilijos Jurgutyčių – 6,21 ha, Juozo ir Stasio Jurgučių – 2,99 ha.[22]

1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 11 asmenų: Prano Petreikio šeima ir Juozas Jurgutis su seserimis Kazimiera ir Emilija. Pranui Petreikiui grįžti iš Sibiro nebuvo lemta, o kiti tremtiniai paleisti 1956–1958 m.[23] Be šeimininkų likusios Prano Petreikio sodybos tvartus Darbėnų valsčiaus darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1950 m. nusprendė nugriauti ir parvežė į Darbėnus gaisrinės statybai.[24]

Likę valstiečiai su šeimomis buvo priversti įstoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio. Įsibėgėjus kolūkinių dirbamų laukų plėtrai ir vienkiemių naikinimui, Maloniškiai 1984 m. lapkričio 28 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku Nr. X-4411 buvo panaikinti,[25] o jų teritorija prijungta prie Auksūdžio.

Kaimą XX a. pab. atkurti ėmėsi jame gimęs ir užaugęs Juozas Gadeikis. Atgavęs tėviškės žemę ir ėmęs joje ūkininkauti, jis pasirūpino susigrąžinti ir senąjį Maloniškių kaimo vardą.[26] Tikslinant gyvenamųjų vietovių ribas, 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Maloniškių ribos buvo išplėstos, tačiau pietinė dalis – istoriniai Jurgutiškiai, liko Auksūdžiui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m. Auksūdžio-Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis
1915–1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1919–1940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1941–1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1944–1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1954 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas
1954–1995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Nausėdų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[27] 1923 m.sur.[28] 1959 m.sur.[29] 1970 m.sur.[29] 1979 m.sur.[30] 1986 m. 2001 m.sur.[31] 2011 m.sur.[32]
34 37 33 18 1 0 2 2


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Akmuo, vadinamas Velnio akmeniu.[33]
  • Monumentalus kryžmiškas kryžius kaimui atminti. Kelio  218  Kretinga–Skuodas  kairė pusė, ties kryžkele su Maloniškių keliu. Autorius – meistras Tomas Mockus, Auksūdys, apie 1993 m.[34]
  • Jurgučių troba (1865 m.), klėtis (1864 m.), klėtelė (1862 m.) ir tvartas (XIX a. IV ketv.) Liaudies etnografijos muziejaus Žemaitijos sektoriaus Darbėnų sodyboje. Tipiniai šiaurės vakarų Žemaitijos stambių ūkininkų vienkieminės sodybos pastatai, iš Maloniškių į muziejų perkelti 1968–1971 m. (jame pastatyti 1969–1972 m.)[35]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kretingos rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“. – Vilnius. – 2016 m. spalio 26 d. – Nr. 1062. – Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. ↑ Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras
  4. ↑ Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992 m. rugpjūčio 19 d.
  5. ↑ Julius Kanarskas. Maloniškiai. Naujam gyvenimui atgimęs kaimas. – Pajūrio naujienos – 2024 m. kovo 29 d. – P. 10
  6. ↑ Inwentarz starostwa Połongowskiego. Roku 1779. – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43, žemėlapis VI (obręb Małoniszki)
  7. ↑ Darbėnų RKB gimimo metrikų aktų knyga. – 1802–1827 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 669, ap. 1, a. v. 237
  8. ↑ Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X. Листъ I. – Топ. Васильевъ, Федотовъ. – 1865–1866 и 1872 г.
  9. ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 78
  10. ↑ Алфавитный списокъ землевладѣльцевъ Ковенской губерніи. – Ковна, 1881, 1889. – С. 362, 548
  11. ↑ Darbėnų RKB santuokos metrikų knyga. – 1873–1890 m. – 1891–1917 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1, a. v. 2, 4
  12. ↑ Darbėnų RKB gimimo metrikų knyga. – 1861 m. – 1863 m. – 1865 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 3005, ap. 35, a. v. 2–4; Darbėnų RKB gimimo metrikų knyga. – 1882–1893 m. – 1893–1903 m. – 1904–1911 m. – 1911–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1, a. v. 1, 5–7
  13. ↑ Darbėnų RKB mirties metrikų knyga. – 1879–1892 m. – 1911–1917 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1, a. v. 3, 8
  14. ↑ Карта Курляндской и Ковенской губерній. – VII–9. – Тельшевскій и Гробинскій уѣзды. – Топ. Капитанъ Кедровъ. – 1913 г.; Karte des westlichen Rußlands. – H17. Dorbiany. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. – Landes-Augnahme. – Druck 1914
  15. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 111
  16. ↑ Lietuvos žemės vardynas. – Žemės vardai Maloniškių kaimo, Darbėnų valsčiaus, Kretingos apskrities. – Surašytojas Kazė Kungienė. – 1937 m. lapkričio mėn. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
  17. ↑ Darbėnų valsčiaus Maloniškių kaimo skirstymo vienkiemiais byla. – 1926-06-02 – 1942-08-04. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 350, ap. 1, b. 189; Darbėnų vls. Maloniškių k. Išskirstymo viensėdžiais planas (1:5000). – 1936-01-01 – 1936-12-31. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5, b. 76
  18. ↑ Danutė Paulikienė. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. – Darbėnai, 2007 m. – L. 71. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros darbų rankraščių skyrius
  19. ↑ Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. – Vilnius, 2008. – P. 17, 25; Rasa Bertašiutė. Sodyba (Darbėnų). – Architektūros objektas – Autc.lt. – 2022
  20. ↑ Darbėnų RKB santuokos metrikų knyga. – 1917–1921 m. – 1922–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1, a. v. 9, 15
  21. ↑ Darbėnų RKB mirties metrikų knyga. – 1917–1921 m. – 1922–1932 m. – 1933–1938 m. – 1939–1940 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1512, ap. 1, a. v. 10, 13–15
  22. ↑ 1945 metų Darbėnų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo nuolatiniam naudojimui sąrašas. – 1945 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 204, ap. 1, a. v. 19. – L. 6v–7
  23. ↑ 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – P. 438, 451
  24. ↑ Darbėnų valsčius. Darbėnų valsčiaus vykdomojo komiteto sprendimai. – 1950-01-09 – 1950-06-16. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 95, ap. 1, a. p. 49. – L. 2
  25. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, 1993. – P. 242; LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume. – Švyturys – 1986 m. vasario 1 d. – P. 1
  26. ↑ Irena Šeškevičienė. Atgavęs tėvų žemę, susigrąžino ir kaimo pavadinimą. – Pajūrio naujienos – 2008 m. sausio 18 d.
  27. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  28. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  29. ↑ 29,0 29,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  30. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  31. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  32. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  33. ↑ akmuo, vad. Velnio akmeniu „Objekto Nr. 12775=Auksūdžio akmuo, vad. Velnio akmeniu išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-06-23. {{cite web}}: Patikrinkite |url= value (pagalba)
  34. ↑ Julius Kanarskas. Kultūros paveldo objektų stebėsenos 2008 metais ataskaita. – Kretinga, 2008 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 557. – L. 37
  35. ↑ Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. – Vilnius, 2008. – P. 17, 25]
    Rasa Bertašiutė. Sodyba (Darbėnų). – Architektūros objektas – Autc.lt. – 2022

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Sūdėnai – 4 km
Žyneliai – 1 km 		Benaičiai – 3 km Kiaupiškės – 3 km
Pelėkiai – 2 km
Laukžemė – 5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Nausėdai – 1 km
Ilginiai – 4 km
DARBĖNAI – 6 km 		Auksūdys – 2 km Ežkepiai – 1 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Maloniškiai&oldid=7307175"