Maloniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Maloniškiai
Maloniskiai kryzius 20080617.jpg
Maloniškių kryžius

Maloniškiai
Koordinatės 56°04′17″ š. pl. 21°16′36″ r. ilg. / 56.07139°š. pl. 21.27667°r. ilg. / 56.07139; 21.27667 (Maloniškiai)Koordinatės: 56°04′17″ š. pl. 21°16′36″ r. ilg. / 56.07139°š. pl. 21.27667°r. ilg. / 56.07139; 21.27667 (Maloniškiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 2 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Malóniškiai

Maloniškiaikaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Skuodas.

Per kaimą teka Narštupis, o į vakarus ir šiaurės vakarus – Kulšės upelis.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Sūdėnai – 3,4 km
Žyneliai – 1,5 km
Benaičiai – 2 km Kiaupiškės – 2,5 km Blank-50px.png
Laukžemė – 4,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Nausėdai – 1,4 km
Ilginiai – 3 km
DARBĖNAI – 6 km
Auksūdys – 1,5 km Ežkepiai – 1,4 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIXVIIa. Auksūdžio žemių šiaurės vakarinėje dalyje susiformavo Maloniškių vienkiemis. 1756 metų kovo 2 d. Palangos seniūnijos inventoriuje minimas Nausėdų kaimas ir jam priklausanti Maloniškių seda (obrąb Maloniszki) kurioje gyveno Stanislovas Skripka (Stanislaw Skripkowski) tikėtina su savo šeima. [2] 1780 m. buvo 2 sodybos.[3] Po baudžiavos panaikinimo įsteigus luominę valstiečių savivaldą, nuo 1861 m. Maloniškiai priklausė Nausėdų kaimo bendruomenei,[4] o apie 19151919 m. tapo savarankišku kaimu, kuriame 1923 m. buvo 6 ūkiai.[5]

1949 m. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 8 asmenų Prano Petreikio (mirė tremtyje) šeima ir Juozas Jurgutis su 2 seserimis.[6] P. Petreikio sodybos tvartus Darbėnų valsčiaus tarybos vykdomasis komitetas nusprendė nugriauti ir pervežti Darbėnų gaisrinės statybai.

Likę ūkininkai su šeimomis buvo priversti įstoti į Liudo Giros kolūkį, kuris vėliau prijungtas prie Darbėnų kolūkio.

Po melioracijos kaime beliko pora sodybų, kurios buvo priskirtos Auksūdžiui, o Maloniškiai 1986 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo nutarimu išbraukti iš gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų.[7]

Kaimo pavadinimą susigrąžino XX a. pabaigoje tėviškėje įsikūręs ūkininkas Juozas Gadeikis, kuris su žmona per 2001 m. surašymą buvo vieninteliai Maloniškių gyventojai. Likusi kaimo dalis su 2 sodybomis oficialiai tebepriklauso Auksūdžiui.[8]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m. Auksūdžio seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191940 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m. Nausėdų seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m. Nausėdų apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1950–1953 m. Nausėdų apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19541986 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1986 m. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
37 0 2 2


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Lietuvos Valstybinis Istorijos Archyvas. - F. 11. - A. 1, B. 1062
  3. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. - F. 11–43. - L. 42, žemėl. VI
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году (išrašas) // Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5. - P. 78
  5. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111
  6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p. 438, 451
  7. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume // Švyturys (Kretinga) - 1986, vasario 1. - P. 1
  8. Irena Šeškevičienė. Atgavęs tėvų žemę, susigrąžino ir kaimo pavadinimą // Pajūrio naujienos - 2008 sausio 18
  9. Jurgis Bomblauskas, Ilona Burinskaitė, Gražina Žumbakienė. Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra. - Vilnius, 2008. - P. 17, 25
    Gyvenamieji pastatai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]