Peldžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Kelmės rajone žr. Peldžiai (Kelmė).
Portal.svg
Peldžiai
[[Vaizdas:|250px]]

Peldžiai
Koordinatės 56°06′40″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 56.111°š. pl. 21.419°r. ilg. / 56.111; 21.419 (Peldžiai)Koordinatės: 56°06′40″š. pl. 21°25′08″r. ilg. / 56.111°š. pl. 21.419°r. ilg. / 56.111; 21.419 (Peldžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 15 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Peldžiaĩ
Kilmininkas: Peldžių̃
Naudininkas: Peldžiáms
Galininkas: Peldžiùs
Įnagininkas: Peldžiaĩs
Vietininkas: Peldžiuosè

Peldžiaikaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 15 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, 5 km į šiaurę nuo Grūšlaukės.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Peldys daugiskaitinės formos. Tautosaka mena, kad kaimui vardą davė pelėdos, kurių nuo seno gausu aplinkiniuose miškuose ir sodybose. Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Peldyszki, Poldzie, Peldzie, rus. Пельдзе, Пялджяй, vok. Peldse, liet. Peldžiai, žem. Peldē.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemes juosia Peldinės, Peldžių, Pėtaraičių, Pilybiškės miškai. Šiaurėje susisiekia su Serapinais, pietuose – su Mažonais. Per kaimą praeina kelias GrūšlaukėMedininkai, šiaurinėje dalyje išteka Laukupis, pietinėje – Juodupis – abu kairieji Šventosios intakai.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Medininkai – 3 km
Pemperiai – 1 km
Serapinai Blank-50px.png
Plokščiai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Narmantai – 2 km
Biržtvininkai – 1 km
DARBĖNAI – 15 km
Mažonai
Grūšlaukė – 5 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peldiškių miško apyrubė pirmąkart paminėta 1568 m.[1] Jai priklausė per 146 valakus miško ir dirbamos žemės. XVIII a. minimas kunigaikščių Oginių Grūšlaukės dvarui priklausęs Peldžių (Poldzie, Peldzie). kaimas. Jame 1750 m. buvo 8, 1821, 1843 m. – 9, 1846 m. – 13, 1866 m. – 9 dūmai.[2]

Dvasiniu valstiečių gyvenimu rūpinosi Salantų, o nuo 1778 m. – Grūšlaukės bažnyčios kunigai.

1898 m. Jonas Šorys Peldinės miške savavališkai kirto medžius ir pasipriešino jį sudrausminti mėginusiam eiguliui. Šiam su kitais eiguliais pamėginus atimti nukirstus medžius, J. Šoriui į pagalbą atvyko 6 kaimo valstiečiai. Kilus konfliktui buvo užmuštas vienas eigulys. Jį nužudęs valstietis nuteistas 2 metams pataisos kalėjimo, J. Šorys pasodintas 1 metams, 2 vyrai nuteisti kalėti po 6 mėnesius, 1 moteris – 2 mėnesius, o 2 valstiečiai išteisinti.[3]

1923 m. buvo 20 ūkių.[4] Tarpukariu veikė Peldžių pradinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19151919 m. Grūšlaukės valsčius, Kretingos apskritis
19191940, 19411944 m. Mančių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Mančių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Mančių apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Grūšlaukės apylinkė, Salantų rajonas
19591978 m. Grūšlaukės apylinkė, Kretingos rajonas
19781995 m. Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Plokščių seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
104 108 87 128 18 15


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
  2. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 164
  3. Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimais. – Švyturys – 1992 m. rugsėjo 9 d.
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]