Vėlaičiai (Kretinga)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vėlaičiai
Vėlaičių koplytstulpis 2015.JPG
Kaimo koplytstulpis su šv. Jurgio bareljefu

Vėlaičiai
Koordinatės 55°54′40″š. pl. 21°31′08″r. ilg. / 55.911°š. pl. 21.519°r. ilg. / 55.911; 21.519 (Vėlaičiai)Koordinatės: 55°54′40″š. pl. 21°31′08″r. ilg. / 55.911°š. pl. 21.519°r. ilg. / 55.911; 21.519 (Vėlaičiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų skaičius 11 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vėláičiai
Kilmininkas: Vėláičių
Naudininkas: Vėláičiams
Galininkas: Vėláičius
Įnagininkas: Vėláičiais
Vietininkas: Vėláičiuose

Vėlaičiaikaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į pietryčius nuo Kartenos, kairiajame Alanto upės krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės plyti tarp Alanto upės ir Vėlaitinės miško. Pirmieji gyventojai jose apsigyveno I tūkst. prieš m. e. pabaigoje. Alanto ir jo intako Tyrupelio santakoje jie įsirengė įtvirtintą gyvenvietę – piliakalnį[2].

Vėlaičių kaimas atsirado XVI a., o rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1694 m. Vietos gyventojai pasakoja, kad tarp miškų ir upelių apsigyvenę jų proseneliai neturėjo kur skubėti: neskubėjo anksti kelti, neskubėjo ir į darbus kibti. Viskas buvo dirbama vėliau nei kituose kaimuose. Dėl to ir kaimas pavadintas Vėlaičiais. Vis tik reikia manyti, kad kaimui vardą davė pirmojo naujakurio Vėlaičio šeima.

XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje kaime buvo 14 vienkieminių sodybų. XVII a.XIX a. kaimas priklausė Kartenos dvarui ir parapijai. XIX a. pirmoje pusėje kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje susiformavo Vėlaičių užusienis, kuriame buvo 3 sodybos. Iš viso 1846 m. kaime buvo 17 baudžiauninkų sodybų, o 1849 m. Franso Pliaterio Kartenos dvare baudžiavines prievoles atlikinėjo 132 baudžiauninkai. Baudžiavą panaikinus, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Adomui Pliateriui mokėjo 67 valstiečiai iš Vėlaičių kaimo ir užusienio.

Iki XIX a. pradžios kaimas turėjo dvejas kapines. Vienos kapinės, vadinamos Milžinkapiu, veikė Alanto kairiajame krante, vingio slėnyje, netoli piliakalnio. Kitos kapinės, vadinamos Maro kapeliais, buvo įrengtos dešiniajame Alanto krante, kelio į Karteną kairėje pusėje (šiandien jos yra Kartenos miestelio teritorijoje, Alanto gatvėje).

1923 m. Vėlaičiuose buvo 42 ūkiai ir 256 gyvenojai. 1926 ir 1930 m. pravesta žemės reforma. Jos metu kitapus Alanto buvusios kaimo žemės buvo prijungtos prie Kartenos dvaro žemėje naujai įkurto Gintarų kaimo.

Po II-jo pasaulinio karo į Vėlaitinės miškus pasitraukė ir Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanais tapo vėlaitiškiai Julius Bumblys-Tigras, Juozas Viskontas-Dzima, Antanas Žilinskas-Jazminas.

1948 m. gegužės 22 d. į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta ūkininkės Onos Mačernienės šeima, Marijona Domarkienė, Vincė Martinkutė ir Juozo Viskanto šeima. 1949 m. kovo 25 d. stribai iš kaimo išvežė net 14 žmonių – Petronėlę Drungilienę, Martą Kupšienę su vaikais Alfonsu, Valerijonu ir Birute, Juozą Tamašauską, Viktoriją Veizbonienę su vaikais Alfonsu ir Stase, Severiną Viskontienę su sūnumis Albertu, Pranu ir dukra Danute, o balandžio 10 d. buvo išvežti dar Steponas Simutis su žmona Marijona, sūnumi Ignu ir dukra Janina[3].

1949 m. Vėlaičių kaime buvo įkurtas „Valstiečių tiesos“ kolūkis. Po metų jis buvo prijungtas prie "Žemaitės" (Kartenos) kolūkio.

Apie 19631964 m. kaime įvesta elektra.

Prasidėjus melioracijai, 1970 m. kaime gyveno 164 gyventojai, 1979 m. jų sumažėjo iki 64 žmonių, o 1987 m. buvo belikę tik 30 gyventojų. 2002 m. Vėlaičiuose tebestovėjo P. Baltmiškienės (gyveno duktė D. Jonikienė), St. Milašiaus, Vl. Paulausko ir Aleknavičių sodybos. Naują ūkį įkūrė Bronius Milašius su sūnumi Algiu.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur. 1987 m.[5] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
193 186 165 64 30 20 11


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. gimė žurnalistas, radijo laidų redaktorius Adolfas Drungilas.

1939 m. gimė valstybės ir visuomenės veikėjas, radijo inžinierius, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Vladislavas Domarkas.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alanto ir Tyrupalio santakoje išliko Alanto upės nuplauto Vėlaičių piliakalnio su papėdės gyvenviete liekanos. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio Alanto kairiojo kranto slėnyje stūkso Pilale, Milžinkapiu vadinama kalva – Vėlaičių k. senosios kapinės. Prie Vėlaičių–Lygnugariškių kelio stovi koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Gintautas Zabiela. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 119–125
  3. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, Vilnius, 1993, t. 1, p. 431-464
  4. Vėlaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 706 psl.
  5. Vėlaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 477 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]