Lietuvių folkloro teatras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvių folkloro teatras – lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė. 19671974 m. lietuvių etnografinis ansamblis, 19741990 m. – Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupė, nuo 1992 m. – viešoji įstaiga Lietuvių fokloro teatras ir studija.

Repertuaras ir scenografija grindžiama tautosaka, etnografija, mitologija, autentiškais istorijos šaltiniais, ikonografijos medžiaga. Atliekamos sutartinės, liaudies dainos, giesmės, šokiai, pasakojimai, sakmės, pasakos, instrumentinė muzika, kuriami lietuvių vakarų, įvairios tematikos folkloro, mitologijos, laisvės kovų tematikos spektakliai. Siekiama autentiškumo, natūralaus liaudiškumo, istoriškumo, dažnai kalbama ir dainuojama tarmiškai, rekonstruojami konkretaus laikotarpio individualizuoti drabužiai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Steigimo iniciatoriai dirigentas, folklorininkas, teatro mokslinis ir meno vadovas, visų programų, spektaklių autorius, jų režisierius statytojas Povilas Mataitis ir kostiumų bei dekoracijų dailininkė Dalia Mataitienė. Pirmasis viešas trupės, kurią sudarė Jaunimo teatro aktoriai, Vilniaus muzikantai ir dainininkai, koncertas įvyko 1968 m. balandžio 13 d. Vilniuje. Programą sudarė šokamos, dainuojamos, instrumentinės sutartinės. Vasarą trupė spektaklius rengdavo Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, trupės pasirodymams 1978 m. pastatytame Klojimo teatre, kitu laiku gastroliuodavo. Gastroliavo Europoje, Indijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Pirmosios sutartinių atlikėjos: Birutė Didžgalvytė, Idalija Krikščionaitytė, Vanda Marčinskaitė, Apolonija Matkevičiūtė, Elvyra Žebertavičiūtė, Regina Kazlauskaitė, V. Janulevičiūtė. Vėliau trupėje dalyvavo Povilas Keblikas, J. Staselis, J. Gečas, Juozas Jaruševičius, A. Grašys, Karolis Dapkus, Saulius Sipaitis, A. Kubilius, Alfredas Gusčius, J. Volungevičius, Valdas Gurskis, A. Motiejūnaitė, E. Gurskas, E. Šiurkienė, R. Savickas, Z. Žemaitis ir kiti instrumentininkai, aktoriai, dainininkai. Trupėje dainuoja Janina Armonaitė, Nijolė Gentvilienė, Domas Kurklietis, Jonas Naktinis, Algirdas Paluševičius, Kęstutis Tamašauskas, Vytautas Vaitiekūnas, vaidina Diana Anevičiūtė, Regimantas Adomaitis, Sonata Paliulytė, Virginijus Kubilius.

Teatro koncertai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1971 m. VII Tarptautinės muzikos tarybos kongresas, Maskva
  • 1974 m. tarptautinis liaudies muzikos festivalis, Kaustinenas, Suomija
  • 1979 m. tarptautinis liaudies muzikos festivalis „Cepelia“, Lenkija
  • 1981 m. tarptautinis liaudies muzikos festivalis, Karlshamnas, Švedija
  • 1981 m. meno festivalis „Kijevo pavasaris“
  • 1982 m. meno festivalis „Baltarusijos muzikinis ruduo“
  • 1982 m. meno festivalis „Maskvos žvaigždės“

Meninės programos ir spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1968 m. – Instrumentinės, šokamos, dainuojamos sutartinės
  • 1971 m. – XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos etnografinių rajonų (Aukštaitija, Žemaitija, Klaipėdos kraštas) dainos, šokiai, instrumentinė muzika
  • 1971 m. – Baudžiavos amžininkų pasakojimai, dainos, žaidimai iš įvairių Lietuvos vietų
  • 1978 m. – Scenos vaizdeliai – lietuviškų vakarų, klojimo teatro spektaklis
  • 1981 m. – Naujoji gadynė jau švinta – teatralizuotas koncertas iš lietuvių poezijos, prozos, dainų
  • 1982 m. – Lietuvių gaidos – folkloro spektaklis pagal A. Sabaliausko lietuvių liaudies melodijų rinkinį „Lietuvių dainų ir giesmių gaidos“
  • 1985 m. – Mano kanklės paauksuotos – Skriaudžių kaimo ir jo apylinkų folkloro apybraiža
  • 1986 m. – Nukrėskime rasą apie rugių lauką – mitologinių sakmių naktinis lauko vaidinimas
  • 1987 m. – Mįslė – muzikinis mitologinis paveikslas
  • 1987 m. – Ant tėvulio dvaro – lietuvių liaudies ratelių, dainų, žaidimų, būrimų tautosakinė improvizacija
  • 1989 m. – Apgiedokime Prūsijos žūtį – gedulo mišios baltų karžygiams atminti
  • 1992 m. – Didžiam kiematy – Mažosios Lietuvos sakmių, legendų, apeigų spektaklis
  • 1994 m. – Purvynai rūdynai
  • 1997 m. – Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva – apeiginiai bylojimai apie J. Lukšos-Daumanto ir lietuvių partizanų laisvės kovas
  • 2004 m. – Ko palinko žilvičiai prie kelio – bylojimai Aukštaitijos partizanų kovoms atminti

Apie teatrą sukurtas dokumentinis kino filmas „Lietuvių etnografinis – tai mes“ (1973 m., rež. Vytenis Imbrasas), vaidybinis kino filmas „Vakar ir visados“ (1984 m., rež. Gytis Lukšas).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvių folkloro teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 159 psl.