Puvočiai

Apie kaimą Merkinės seniūnijoje žr. Puvočiai (Merkinė).

Puvočiai

Koordinatės

54°06′40″N 24°18′11″E / 54.111°N 24.303°EKoordinatės: 54°06′40″N 24°18′11″E / 54.111°N 24.303°E

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Varėnos rajono savivaldybė

Seniūnija

Marcinkonių seniūnija

Gyventojų skaičius

27 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

PuvočiaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Puvõčiai
Kilmininkas:	Puvõčių
Naudininkas:	Puvõčiams
Galininkas:	Puvočiùs
Įnagininkas:	Puvõčiais
Vietininkas:	Puvõčiuose

Puvočiai – kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajone, tarp Merkinės ir Marcinkonių. Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstęs kairiajame upės krante (kitame upės krante yra Merkinės Puvočiai). Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.

Parduotuvė ir ryšio bokštas 2006 m.

Seniūnaitijos centras. Kaime yra 38 sodybos su išlikusiais senoviniais namais, kluonais, svirnais, girininkija. Taip pat kaimo gale yra nedidelės kapinaitės. Puvočiuose yra pastatas, kuriame seniau buvo aštuonmetė mokykla, biblioteka, ambulatorijos punktas, paštas, tačiau viskas buvo uždaryta, o po kiek laiko nupirkta Vilniaus universiteto.

Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorolginė stotis. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Kai būna gražios ir palankios dienos plaukimui, vakarais stovyklavietėje netrūksta vietos nei turistų palapinėms, nei laužams ar žaidimams. Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.

„Beždžionių“ tiltas Puvočiuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinių vartai

XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.

Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų. Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja aštuonios moterys. Puvočiuose prieš 140 metų gyveno 500 gyventojų, tačiau dabar Puvočiuose gyvena 57 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.

1959 m.^sur.^[2]

1986 m.^[3]

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

195

84

71

57

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai prasideda žvejybos sezonas, į upę brenda žvejai ir traukia Merkiui būdingas žuvis: kiršlius (Thymallus thymallus), raines (Phoxinus phoxinus), strepečius (Leuciscus idus), srovines aukšles (Alburnoides bipunctatus), šapalus (Leuciscus cephalus), gružlius (Gobio gobio), ešerius (Perca fluviatilis). Taip pat galima žvejoti miškuose esančiame Trikampio ežere, apipintame legendos apie milžinus. Netoli jo yra pelkėjantis Ežeraičio ežeras (dzūk. Ažaraicis), kuriame sunku žvejoti.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1983 m. Puvočiuose kasmet vyksta Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto hidrometeorologijos, biologijos specialybės studentų zoologinė ir botaninė praktika. Vilniaus universiteto pastate yra gyvenamieji kambariai, laboratorija, šalia – didelis kiemas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
↑ Puvočiai I. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 953 psl.
↑ Puvočiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 478 psl.