Erlėnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Erlėnai
Erlėnų paminklas 2011.JPG
Paminklas Erlėnų 500 metinėms pažymėti

Erlėnai
Koordinatės 56°04′52″š. pl. 21°34′41″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.578°r. ilg. / 56.081; 21.578 (Erlėnai)Koordinatės: 56°04′52″š. pl. 21°34′41″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.578°r. ilg. / 56.081; 21.578 (Erlėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 284 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ErlėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Erlė́nai
Kilmininkas: Erlė́nų
Naudininkas: Erlė́nams
Galininkas: Erlė́nus
Įnagininkas: Erlė́nais
Vietininkas: Erlė́nuose

Erlėnai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio  169  SkuodasPlungė .

Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo 1961 m.), medicinos punktas, bendruomenės namai, geologinis draustinis, Erlėnų tvenkinys, veikia bendruomenės centras Erlėnai (pirmininkas Vytautas Vaičiulis).[2]


Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimą davė per kaimą tekantis Erlos upelis – Bartuvos kairysis intakas. Vietovardis rašomas lenk. Orlany, rus. Арлены, Орляны, Эрленай, liet. Erlėnai, žem. Erlienā.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytiniu pakraščiu teka Salantas, per vidurį – Erla. Į ją įteka Pagilbrastis, ant kurio įrengtas Erlėnų tvenkinys. Kaimą kertą kelias  2320  SalantaiErlėnaiŠaučikiai , į kurį centre įsilieja kelias  2318  LeliūnaiJuodupėnaiErlėnai . Vakariniu pakraščiu praeina kelias  169  SkuodasPlungė . Erlėnai ribojasi su Kadagynais, Kalniškiais, Nerėpais ir Šaučikiais, patenka į Salantų regioninį parką ir Erlos geomorfologinį draustinį.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šaučikiai MOSĖDIS – 9 km Nerėpai Blank-50px.png
Juodupėnai – 4 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Dvaralis
Alkas
Kadagynas
SALANTAI – 3 km
Laiviai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkėse gyvenama nuo I tūkstantmečio. Kitapus Salanto stūkso Laivių piliakalnis (kartais priskiriamas Erlėnams), o į pietvakarius nuo kaimo yra Alkos alkakalnis. Senieji Erlėnų gyventojai buvo žemdirbiai. Jų pastangas įdirbti akmeningas žemes mena prie kelio SkuodasSalantai miškelyje išlikę akmenų pylimai ir krūsnys, ženklinantys senųjų žemdirbystės laukų, naudotų iki Valakų reformos, liekanas.[3]

Kaimas pradėjo kurtis XV a. II pusėje, pirmąkart paminėtas 1511 m.[4] Po Valakų reformos XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kurio planinė struktūra, nežymiai apardyta Lietuvos žemės reformos, išliko iki mūsų dienų. 1568 m. jis ribojosi su Salantais, Pesčiais, Juodupėnais, Šaučikiais, Nerėpais, Baidotaičiais ir Laivaičiais.[5] XVIII a. kaimas priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniais gyventojų reikalais nuo 1630 m. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.

1750 m. buvo 37 kiemai,[6] 1846 m. – 29 dūmai,[7] 1866 m. – 28 katalikų sodybos.[8] Panaikinus baudžiavą, 1870 m. 253 kaimo valstiečiai už gautą žemę atlikinėjo atodirbio prievolę grafo Juozapo Tiškevičiaus Grūšlaukės dvare.[9] Įkūrus 1861 m. luominę valstiečių savivaldą, kaimas sudarė Erlėnų seniūniją, kuri priklausė Grūšlaukės, o nuo XIX a. 9 dešimtmečio – Salantų valsčiui. XIX a. II pusėje kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje susiformavo Alkos vienkiemis, kuris XX a. pr. tapo savarankišku kaimu.

1923 m. buvo 47 ūkiai.[10] Tarpukariu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkiminius ūkius.

19441959 m. Erlėnų apylinkės centras, nuo 1949 m. Alkos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1961 m. atidaryta biblioteka, 1964 m. iš Šaučikių atkelta pradinė mokykla, veikusi iki 1994 m. 19731994 m. veikė kultūros namai, 19881991 m. vaikų lopšelis-darželis.[11]

Etninės architektūros namas, statytas 1834 m.

Šiais laikais Erlėnuose vystoma gyvulininkystė. Ja užsiima per 10 ūkininkų, kurie laiko nuo 20 iki 300 galvijų. Stambiausias yra Rolandos ir Romaldo Karazinų pienininkystės ūkis, kuriame pagamintam pienui ženklinti 2007 m. įteiktas Europos Sąjungos sertifikatas.[12] Kaime veikia pora prekybos taškų, V. Vaičiulio veterinarinių paslaugų individuali įmonė,[13] akmens gaminių ir paminklų gamyba verčiasi UAB Varta (vadovas Viktoras Budrys).

Kaimas garsėja etninės kultūros paveldo gausa. Jame išliko 1834 m. statybos etnoarchitektūrinė sodyba, o kita sodyba (Antano Stropaus) perkelta į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Kaime tebestovi daugiau kaip 12 XIXXX a. memorialinių mažosios architektūros statinių (koplytėlių, kryžių), menančių Lietuvos kryždirbystės tradicijas.

2011 m. liepos 16 d. paminėtas Erlėnų vardo pirmojo paminėjimo 500 metų jubiliejus, kuriam atminti atidengtas paminklinis akmuo.[14]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861 m. – XIX a. pab. Erlėnų seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
XIX a. pab. – 1915 m. Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19151940 m. Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Erlėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19411944 m. Erlėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19441950 m. Erlėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501959 m. Erlėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Erlėnų seniūnaitijos centras, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[15] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
270 285 258 337 398 347 412
1985 m.[16] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - -
376 369 392 284 - - -


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011. – P. 4–5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Bendruomenių sąrašas: Kretingos rajono savivaldybė
  3. Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė. Senųjų žemdirbystės laukų tyrinėjimai šiaurės vakarų Lietuvoje. – Archaeologia Lituana. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – T. 4. – P. 188
  4. Plateliai. Vilnius: Versmė, 1999. – P. 43–44
  5. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F. 1292, ap. 1, b. 170
  6. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71
  7. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 166 (Orlany)
  8. 1866 m. Salantų parapijos gyventojų katalikų statistika. - Lietuvos valstybės archyvas. - F. 378, BS, 1867. - B. 2547. - L. 844–845
  9. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
  10. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1923. – P. 119
  11. Erlėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 561 psl.
  12. Dovilė Simaitytė. Europiniai sertifikatai įteikti dar dviem rajono ūkininkams. – Pajūrio naujienos – 2007, rūgpjūčio 7
  13. V. Vaičiulio veterinarinių paslaugų IĮ Erlėnai – Zinau.lt
  14. Diana Jomantaitė. Erlėnų jubiliejų įamžino paminkliniu akmeniu. – Pajūrio naujienos – 2011 m. liepos 19 d.
    Iš praeities į ateitį: Kretingos rajono Salantų kultūros centras
  15. Erlėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
  16. Erlėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 518 psl.
  17. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973 Kultūros vertybių registras: Sodyba
  18. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir 2 angeliukų skulptūrom
  19. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos, Šv. Petro, Mykol
  20. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Jono Nepomuko ir Šv. Barboros skulptūromis
  21. Koplytėlė su Pietos ir Šv. Antano skulptūromis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]