Vyžiai (Utena)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Vyžiai
Vyziu pilkapiai-2010.jpg
Vyžių pilkapiai

Vyžiai
Koordinatės 55°25′23″N 25°59′56″E / 55.423°N 25.999°E / 55.423; 25.999 (Vyžiai)Koordinatės: 55°25′23″N 25°59′56″E / 55.423°N 25.999°E / 55.423; 25.999 (Vyžiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Tauragnų seniūnija
Gyventojų skaičius 22 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vỹžiai
Kilmininkas: Vỹžių
Naudininkas: Vỹžiams
Galininkas: Vyžiùs
Įnagininkas: Vỹžiais
Vietininkas: Vỹžiuose

Vyžiai – kaimas Utenos rajone Tauragnų seniūnijos pietryčiuose, Aukštaitijos nacionaliniame parke. 43 gyventojai (2001 m.). Vyžiai yra prie TauragnųIgnalinos kelio, tarp Daunorių ir Vaišnoriškių kaimų. Rytiniu kaimo pakraščiu, palei kelią, iš Utenykščio į Baluošą teka Būkos upė, šiaurėje – Daunorių miškas, vakaruose – raistai, skiriantys nuo Varniškių kaimų, pietuose – Baluošo ežeras su Trako mišku. Prie kaimo prieina Vyžių miškas.

Kaimo pietinėje dalyje miške yra pilkapynas. Prie Baluošo ežero, Trako miške yra išlikę apie 50 pilkapių, kurių sampilai – 6–12 m skersmens ir 1,2–1,5 m aukščio. 19811983 m. rasta VIVIII a. degintų kapų. Daunorių miško pakraštyje guli žmogaus ūgio Kauprinių akmuo (Vyžių akmuo), šiauriau jo yra Šaltosios versmė, o rytuose – Liepelių ir Panuotakių versmės.

Kaime yra išlikusios 29 sodybos ir sodybvietės. Ant Būkos kranto ties Vyžiais yra įrengta Ineigos stovyklavietė. Kaime yra veikiančios Vyžių kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1731 m. kaimas turėjo 14 valakų. Tarpukariu Vyžiuose buvo 30 sodybų, 19321934 m. išskirstytų į viensėdžius, trumpai veikė pradinė mokykla.

Vyžių gyventojų gyvenimas ir verslas istoriškai buvo susijęs su miško priežiūra ir medienos ruošimu.  Dėl savo padėties miškų viduryje nuošaliau nuo didesnių gyvenviečių, vyžiškiai turėjo rūpintis ne tik miško kirtimu, bet ir medienos gabenimu.  Sieliai buvo plukdomi upeliais ir ežerais iš miškų gilumos link didžiųjų Lietuvos upių ir labiau urbanizuotų teritorijų, kuriose buvo jos poreikis.  Nuo Uteno ir Utenykščio ežerų Būkos upeliu prasideda ilgiausias Lietuvos sielių kelias.

Rastų išplukdymui iš miškų į Baluošo ežerą buvo taikomi keli metodai.  Vienas iš jų buvo užtvenkiant Būkos upelį per pavasarinį atlydį.  Miškas būdavo kertamas žiemą, kuomet miškai būdavo lengviau įžengiami.  XIXa. Vyžiai turėjo geležinkeliuką, kuriuo arklių tempiamais vagonėliais rąstai būdavo pervežami iki Baluošo, kur šie toliau būdavo rūšiuojami, rišami į taip vadinamas lovas ir vėliau plukdomi iki Žeimenos. Ten sielių plukdymą perimdavo kiti sielininkai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. viduryje kaimo gyventojai turėjo šias pavardes: Barkus, Blažys, Čičelis, Jasėnas, Lapė, Lazauskas, Meidus, Musteikis, Navikas, Savickas, Skudutis, Šerėnas, Šimkūnas, Šinkūnas, Šuminas, Talaikis, Tumėnas, Urbonas ir Žilėnas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Daunoriai - 4 km
Šeimatis – 6 km
Aukštoglynis – 4 km
Minčia - 6 km
Blank-50px.png
Varniškės II – 2 km
Tauragnai – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vaišnoriškės - 2 km
Skroblus II - 1 km
Stripeikiai - 3,5 km
Ripelialaukis - 1,5 km
Beržaragis - 3 km
Vaidžiuškės - 4 km
Ginučiai - 4 km
Strazdai – 2,5 km
Šuminai - 4 km

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyžiuose gimė ir užaugo:

  • Romualdas Šimkūnas - gamtos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas bei Tauragnų krašto garbės pilietis
  • Stasys Šinkūnas - technikos mokslų habilituotas daktaras bei Kauno technologijos universiteto profesorius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]