Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos
Sausumos pajėgų ženklas
Veikimo laikas	1918–1940, 1990 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos kariuomenė
Rūšis	Sausumos kariuomenė
Būstinė	Viršuliškių g. 36, Vilnius
Šūkis	Vienybėje jėga, tikėjime - pergalė!
Sukaktuvės	1918 m. lapkričio 23 d.
Vadovybė
Sausumos pajėgų vadas	Brigados generolas Artūras Radvilas
Sausumos pajėgų štabo viršininkas	Pulkininkas Viktoras Bagdonas
Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis	Seržantas majoras Darius Masiulis
Simbolika
Sausumos pajėgų vėliava
Sausumos pajėgų Vadovybės kovinė vėliava
Beretė

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP) – didžiausia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, taip pat ir dalyvaujanti tarptautinėse operacijose. Sausumos pajėgos yra pavaldžios Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai nuolatos dalyvauja kariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse. Pajėgose tarnauja ir dirba apie 3500 karių ir civilių bei 5000 karių savanorių.

Sausumos pajėgų tikslas – parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Sausumos pajėgų kariai vadovaujasi Lietuvos kariuomenės vertybėmis: patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas, sąžiningumas, drąsa, pagarba, garbė ir principingumas.

Sausumos pajėgų diena laikoma liepos 15 d. Ji siejama su tuo, kad 1410 m. liepos 15-ąją vykusį istorinį Žalgirio mūšį aprašančiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą užfiksuotas raudonos vėliavos su Gediminaičių stulpais panaudojimas mūšyje. Būtent šios vėliavos pavyzdžiu buvo sukurta ir 2005 m. patvirtinta dabartinė SP vėliava.[1]

Struktūra 2023

2015 m. atnaujinus karo prievolę, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos pradėjo plėsti pagrindinius kovinius dalinius. 2023 m. gegužės mėn. Sausumos pajėgas sudarė šie daliniai:

Sausumos pajėgų vadovybės štabas, Vilnius
- Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“
- Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“
- pėstininkų brigada „Aukštaitija“
- Krašto apsaugos savanorių pajėgos
- Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Kaunas
- Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras, Rukla

Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“

Geležinio Vilko brigada, Rukla:^[1]
- Štabas ir štabo kuopa, Rukla
- Karaliaus Mindaugo Husarų batalionas, Panevėžys (M113A2 Šarvuotieji transporteriai)
- Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Alytus (Vilkas pėstininkų kovos mašinos)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Rukla (Vilkas pėstininkų kovos mašinos)
- Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, Rokantiškės (M113A2 Šarvuotieji transporteriai)
- Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Rukla (Panzerhaubitze 2000 Savaeigės haubicos)
- NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, in Rukla
- Logistikos batalionas, Rukla
- Žvalgybos kuopa, Rukla
- Komunikacijų ir ryšių kuopa, Rukla

Žemaitijos pėstininkų brigada

Žemaitijos pėstininkų brigada buvo aktyvuota 2016, sausio 1.^[2]

Žemaitijos pėstininkų brigada, Klaipėda:^[3]
- Štabas ir štabo kuopa, Klaipėda
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Klaipėda (M113A2 Šarvuotieji transporteriai)
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Tauragė (M113A2 Šarvuotieji transporteriai)
- Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Radviliškis (M113A2 Šarvuotieji transporteriai)
- Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Pajūris (M101 Traukiama artilerija, bus pakeista savaeigėmis Caesar NG haubicomis)
- Logistikos batalionas
- Žvalgybos kuopa
- Komunikacijų ir ryšių kuopa

Aukštaitijos pėstininkų brigada

Pėstininkų brigada ,,Aukštaitija" yra rezervinė brigada, kuri buvo sukurta 2017, kovo 23. Taikos metu brigados štabo kariai dirba Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyboje. Brigados manevriniai batalionai yra sudaryti iš rezervistų, tuo tarpu batalionų štabų kariai dirba skirtinguose lietuvos kariuomenės daliniuose. brigados žvalgybos kuopa yra suformuota iš šauktinių, tuo tarpu štabas, komunikacijų ir logistikos vienetai iš profesinės karo tarnybos karių. Aktyvavus brigada, ji turėtų susidaryti iš 4500 karių.

Aukštaitijos pėstininkų brigada, Vilnius:^[4]
- Štabas ir štabo kuopa
- Pėstininkų (Rezervinis) Batalionas
- Pėstininkų (Rezervinis) Batalionas
- Pėstininkų (Rezervinis) Batalionas
- Artilerijos (Rezervinis) Batalionas (M101 Traukiama artilerija)
- Logistikos batalionas
- Žvalgybos kuopa
- Komunikacijų ir ryšių kuopa

Krašto apsaugos savanorių pajėgos

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), Vilnius^[5]
- Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Alytus
  - 9 Pėstininkų kuopos, Alytuje, Varėnaoje, Lazdijuose, Vilkaviškije, Marijampolėje, Druskininkuose ir Kalvarijoje
- Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Kaunas
  - 9 Pėstininkų kuopos
- Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Klaipėda
  - 9 Pėstininkų kuopos, in Klaipėdoje (2), Gargžduose, Plungėje, Skuode, Šilutėje, Kretingaoje, Tauragėje ir Šilalėje
- Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Panevėžys
  - 9 Pėstininkų kuopos, in Panevėžyje (2×), Pasvalysje, Biržuose, Kupiškyje, Rokiškyje, Anykščiuose, Utenoje ir Zarasuose
- Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Šiauliai
  - 9 Pėstininkų kuopos Šiauliuose (2×), Mažeikiuose, Telšiuose, Kelmėje, Joniškyje, Pakruojyje, Radviliškyje, ir Naujojoje Akmenėje
- Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius
  - Štabas ir aprūpinimo kuopa, Vilnius
  - 9 Pėstininkų kuopos Vilniuje (2×), Nemenčinėje, Trakuose, Ukmergėje, Molėtuose, Ignalinoje, Švenčionyse, ir Šalčininkuose
  - Ne kinetinių operacijų kuopa, Vilnius

Ginkluotė ir technika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.

Sausumos pajėgų ginkluotė^[6]:

Pistoletai: Heckler&Koch SFP9-SF, Colt M1911A1 ir Glock 17;
Automatiniai šautuvai: Ak 4, G-36 KA, M14, M16A1;
Snaiperiniai šautuvai: SAKO TRG-22, Barrett M82A1, FN-SCAR-H PR;
Kulkosvaidžiai: Rheinmetall MG3, FN MAG, Browning M2;
Granatsvaidžiai: Carl Gustaf M2 ir M3; LAW-72, AT4 (vienkartinis); PV1110 (beatošliaužis); H&K GMG (automatinis); AG-36 (povamzdinis);
Prieštankinės valdomos raketos: Javelin;
Minosvaidžiai: 120 mm sunkieji; 60 mm lengvieji;
Haubicos: savaeigės 155 mm PzH 2000; buksyruojamos 105 mm M101;
Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“;
Šarvuočiai: M113 A1 ir A2, BV-206;
Visureigiai: JLTV, HMMWV, MB GD, Land Rover Defender 88, 90 ir 110;
Sunkvežimiai: U 1550L, UNIMOG U 2150L/38 ir UNIMOG U 2150L/38 su kranu Unimog U 1550L, U 2150L/38 ir U 2150L/38 (su kranu); SISU E13TP; DAF; MAN; Magirus Deutz; Volvo ir kt.

Budinčios pajėgos

Sausumos pajėgų (SP) kariai budi su tikslu tenkinti tiek NATO, tiek ES, tiek nacionalinius poreikius. Nacionaliniams poreikiams skirtas SP karių budėjimas Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose, kuris vykdomas nuolatos nuo 2010 m. Vykdant įsipareigojimus NATO bei Europos Sąjungai, SP kariai jau nuo 2010 m. pradžios tam tikrais periodais ir apimtimis vykdo budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF) bei ES kovinių grupių (EU Battle Group, EUBG) sudėtyje.