Ak 4

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ak 4
Tipas automatas
Variantai Ak 4B, Ak 4OR
Konstruktorius Heckler & Koch GmbH, Vokietija ir CETME, Ispanija
Šalis Švedija
Sukurtas 1965 m.
Gamintas 1965 - 1980 m.
1965–1970 m. gamintas ginklų gamyklose „Carl-Gustafs Stads Gevärsfaktori” Eskilstiunoje ir „Husqvarna Vapenfabrik” Huskvarnoje
Nuo 1970 m. iki 1980 m. gamintas tik "Carl Gustafs Stads Gevärsfaktori" gamykloje
Naudotas 1965 m. - iki dabar
Naudotojai Švedija, Estija, Lietuva, Latvija
Kalibras, mm 7,62
Šovinys, mm 7,62 × 51 NATO
Šaudymo sparta, n/min. 500-600
Svoris, kg 4,4 (5,3 su pilna dėtuve)
Ilgis, mm 1025
Vamzdžio ilgis, mm 450
Pradinis greitis, m/s 780-800
Taikymo tolis, m 200-500 (pagal taikiklį)
Maks. šūvio nuotolis, m 3700
Mechanizmas pusiau laisva spyna
Dėtuvė 20 šovinių

Ak 4 (šved. Automatkarbin 4) yra vokiško automato Heckler & Koch G3A3 švediška versija. Skirtas naikinti priešo gyvajai jėgai ir nešarvuotai bei lengvai šarvuotai technikai. Ginklo veikimas yra pagrįstas pusiau laisvos spynos atatranka. Vamzdžio užsklendimo būdas – pusiau laisva spyna (ritinėliais). Ginklas užtaisomas dėžutės pavidalo dėtuve. Šiuo ginklu galima šaudyti ir pavieniais šūviais, ir serijomis. Automatiniam šautuvui Ak 4 naudojami NATO standarto 7,62 x 51 mm šoviniai. Specialūs kompensatoriai suteikia galimybę šaudyti imitaciniais šoviniais. Šiuo ginklu galima šaudyti granatas, tačiau tam reikia specialaus paleidimo užtaiso. Geras ginklo taiklumas leidžia jį naudoti kaip snaiperinį šautuvą, tam ant jo reikia pritvirtinti optinį taikiklį.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ak 4 Švedijos kariuomenėje yra trijų tipų:

Ak 4MT
Standartinė versija.
Ak 4B
Nauja modifikacija su Aimpoint lazeriniu taikikliu, gamyklinis taikiklis pašalintas, padidinta šaudymo sparta ir patobulintas išorinis paviršius.
Ak 4OR
Standartinis Ak 4 su primontuotu Hensoldt 4x24 teleskopiniu taikikliu (HK claw jungtis). Bendras jungties ir optikos svoris 0,65 kg.

Prie Ak 4 taip pat gali būti prijungtas ir Colt M203 granatsvaidis.


Pagrindinės ginklo dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vamzdis su uoksu, kreipiamąją mova, užtaisymo rankenėle, taikymosi įtaisu ir ugnies slopintuvu.
  2. Buožė su buožės pagrindu ir grąžinamuoju mechanizmu.
  3. Apatinis uoksas su pistoletine rankena ir paleidžiamuoju/smogiamuoju mechanizmu.
  4. Paleidžiamasis/smogiamasis mechanizmas.
  5. Spynos rėmas su spyna.
  6. Tūtų atmušiklis.
  7. Apsodo lovelis.
  8. Dėtuvė.
  9. Durklas-peilis. Su šiuo ginklu retai naudojamas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]