Alėckos apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alėckos apskritis
Landkreis Oletzko

1818 – 1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras Alėcka
1818-1945 Gumbinės apygarda
Gyventojų 40 401 (1890), 37 998 (1939)
Plotas 855,24 km² (1910)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Alėckos pilis – apskrities landrato būstinė

Alėckos apskritis (vok. Landkreis Oletzko), 19391945 m. Troiburgo apskritis (vok. Landkreis Treuburg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Margrabovas, (šnekamąja kalba – Alėcka, 1928–1945 m. Troiburgas (vok. Treuburg).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alėckos apskritis apėmė rytinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Luko, Lėciaus, Unguros ir Geldapės apskritimis. Apskrities plotas 1910 m. buvo 855,24 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Alėckos apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Alėckoje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 7 parapijos. 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir mozūriški kai kurių gyvenviečių pavadinimai suvokietinti, pav. parapijų centrai Čychenas pavadintas Bolken, Gonskai – Herzogskirchen, Mierūniškai – Merunen, Veličkos – Wallenrode. Liko nepakeisti tik Šventainių ir Šareikų vardai. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Alėckos (Troiburgo) miestas bei 99 savivaldybės ir valstybinis medžioklės rezervatas.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Alėckos pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
40 401 38 430 38 850 40 107 39 938 37 998


1890 m. 24 000 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 40401 420 223
1900 38430 37714 436
1910 38850 37679 709
1925 40107 38892 973 113
1933 39938 38387 1229 77
1939 37998 35984 938 21

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]