Pereiti prie turinio

Rešliaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rešliaus apskritis
Landkreis Rößel

1818  1945
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centrasRešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas
1818-1945 Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų50 300 (1900), 50 472 (1910), 51 086 (1939)
Plotas853,08 km² (1910)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Rešliaus rotušė

Rešliaus apskritis (vok. Landkreis Rößel) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Rešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas.

Rešliaus apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Heilsbergo, Bartuvos (Frydlando), Rastenburgo, Zensburgo, Ortelsburgo ir Alnaštyno apskritimis.

1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 15 parapijų. Rešliuje įkurta Landrato įstaiga. 1862 m. apskrities centras perkeltas į Bišofsburgą. 1905 m. lapkričio 1 d. apskritis priskirta Alnaštyno apygardai. 1910 m. apskrityje buvo 118 gyvenviečių, 1939 m. – 85 savivaldybės. Didžiausi miestai:

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorija padalyta Barštyno, Kentšyno ir Olštyno pavietams, kurie nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
49 329 50 300 50 472 48 965 50 311 51 086

1890 m. 7500 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

MetaiViso gyventojųEvangelikaiKatalikaiJudėjai
189049329462644353339
190050300496845065
191050472500545251
192548965530243454132
193350311516945008108
1939510865818451137