Rešliaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rešliaus apskritis
Landkreis Rößel
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of Poland.svg
Prusy Wschodnie de.svg
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Administracinis centras: Rešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas
1818-1945: Flag of Prussia (1892-1918).svg Karaliaučiaus apygarda
Gyventojų: 50 300 (1900), 50 472 (1910), 51 086 (1939)
Plotas: 853,08 km² (1910)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda
Rešliaus rotušė

Rešliaus apskritis (vok. Landkreis Rößel) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Rešlius, nuo 1862 m. Bišofsburgas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rešliaus apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį vakarinėje Bartoje, ribojosi su Heilsbergo, Bartuvos (Frydlando), Rastenburgo, Zensburgo, Ortelsburgo ir Alnaštyno apskritimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1818 m. reorganizuojant krašto valdymą apskričiai priskirta 15 parapijų. Rešliuje įkurta Landrato įstaiga. 1862 m. apskrities centras perkeltas į Bišofsburgą. 1905 m. lapkričio 1 d. apskritis priskirta Alnaštyno apygardai. 1910 m. apskrityje buvo 118 gyvenviečių, 1939 m. – 85 savivaldybės. Didžiausi miestai:

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorija padalyta Barštyno, Kentšyno ir Olštyno pavietams, kurie nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
49 329 50 300 50 472 48 965 50 311 51 086


1890 m. 7500 gyventojų užsirašė lenkais.

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 49329 4626 44353 339
1900 50300 4968 45065
1910 50472 5005 45251
1925 48965 5302 43454 132
1933 50311 5169 45008 108
1939 51086 5818 45113 7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]