Pilkalnio apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pilkalnio apskritis
Landkreis Pillkallen
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of the Russian Soviet Federative Socialist Republic.svg
Prusy Wschodnie de.svg
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Gumbinės apygarda
Administracinis centras: Pilkalnis
Valsčiai: 29 (1905)
Gyventojų: 42 428 (1939)
Plotas: 1 060 km² ({{{plotasmetai}}})

Pilkalnio apskritis (vok. Landkreis Pillkallen, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Pilkalnis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį iki Didžiosios Lietuvos sienos, ėjusios Nemunu ir Šešupės upe, jos plotas 1060 km². Ribojosi su Vilkaviškio, Šakių, Pagėgių, Tilžės, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų apskritimis.

Apskrityje 1945 m. buvo du miestai – Pilkalnis, 1938 m. pervadintas Šlosbergu ir Širvinta bei Lazdynų miestelis, 237 seniūnijos ir 6 valstybiniai dvarai. Apskrityje buvo 7 evangelikų liuteronų parapijos: Kusai, Lazdynai, Malviškės, Pilkalnis, Šilėnai, Širvinta ir Viliūnai.

Didžiausios apskrities upės – Įsrutis, Šešupė ir jos intakai Alksnė, Jotija, Siesartis, Nova.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000-10 000 m. iki m.e. Tai 1936 m. Opšrūtų kaime kasant durpes rasti vėlyvojo paleolito kaulo dirbiniai. Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas iš skelto stumbro blauzdikaulio. Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kultūrai. [1]

XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas šiose vietovėse įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Tačiau iki 17091711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį.

1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. Landratas įsikūrė Pilkalnyje. 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kamantai buvo prijungti prie Ragainės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Išvertus į vokiečių kalbą Pilkalnio pavadinimą ir apskritis pervadinta Šlosbergo vardu. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Pilkalnio ir Širvintos miestai, 237 savivaldybės ir 6 valstybiniai dvarai. [2]

1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta Potsdamo sutartis 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Krasnoznamensko rajonas, apėmęs beveik visą Pilkalnio apskritį.

1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė – Stalupėnai, vėliau ir Ragainė – Pilkalnis bei valstybinis plentas.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[4]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m.[5] 1925 m. 1933 m. 1939 m.[6]
46 664 46 566 45 560 44 096 43 895 42 428


Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 46 664 n.d. 270 218
1900 46 566 45 712 505
1910 45 560 44 284 944
1925 44 096 42 950 894 96
1933 43 895 42 522 1 171 78
1939 42 428 40 692 1 139 32

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Pilkalnio apskrityje iš 46 664 gyventojų lietuviais užsirašė 6090, apie 13,1 % žmonių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 748 psl.
  2. Pilkanio portalas GenWiki
  3. Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
  4. Rinkimų istorija
  5. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. Tilžės-Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]