Neidenburgo apskritis
- Apie dabartinę Lenkijos apskritį žr. Nidzicos apskritis.
Neidenburgo apskritis Landkreis Neidenburg | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m. | |||||||
Administracinis centras | Neidenburgas | ||||||
1818-1905 | Karaliaučiaus apygarda | ||||||
1905-1945 | Alnaštyno apygarda | ||||||
Gyventojų | 20 539 (1818), 39 486 (1939), 64 560 (1940) | ||||||
Plotas | 1 638 km² (1818) |
Neidenburgo apskritis (vok. Landkreis Neidenburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Neidenburgas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Neidenburgo apskritis apėmė pietinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Osterodės, Alnaštyno ir Ortelsburgo apskritimis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prūsijos kunigaikštystės Neidenburgo apskritis (vok. Der Neidenburgische Kreis) įsteigta 1752 m. reorganizuojant krašto valdymą. Neidenburge įkurta Landrato įstaiga. 1908 m. apskrityje buvo 215 gyvenviečių, iš jų su daugiau kaip 1000 gyventojų:
- Neidenburgas, 5060 gyventojų
- Coldau, 5060 gyv.
- Ilovas, 1689 gyv.
- Heinrichsdorfas, 1096 gyv.
1905 m. Neidenburgo apskritis priskirta naujai suformuotai Alnaštyno apygardai. 1920 m. sausio 10 d. pagal Versalio sutartimi 501 km² apskrities teritorija su Coldau miestu ir 24 767 gyventojais priskirta Lenkijai, joje sudaryta Soldau apskritis. Likusioje dalyje 1938 m. liepos 16 d. prūsiški ir lenkiški 38 gyvenviečių pavadinimai buvo suvokietinti, pav. Bartoškai tapo Bartzdorfu, Dembovičiai – Eichenau, Sadekas – Gartenau. 1939 m. Vokietijai užėmus Lenkiją Soldau apskritis panaikinta.
1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuoti Nidzicos ir Dzialdovo pavietai, faktiškai su 1920 m. ribomis. Nuo 1999 m. apskrities teritorija įeina į Varmijos Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1818 m. ir 1940 m. | |||||||||
1818 m. | 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | 1940 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
20 539 | 56 058 | 55 293 | 59 416 | 38 599 | 39 942 | 39 486 | 64 560 | ||
|
1890 m. apie 43 000 gyventojų užsirašė lenkais.
Gyventojai pagal tikėjimą
Metai | Viso gyventojų | Evangelikai | Katalikai | Judėjai |
1890 | 56058 | 48357 | 7057 | 491 |
1900 | 55293 | 46738 | 7738 | |
1910 | 59416 | 49300 | 9267 | |
1925 | 38599 | 35440 | 2921 | 134 |
1933 | 39942 | 36301 | 3432 | 123 |
1939 | 39486 | 35744 | 3221 | 22 |
Landratai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1818: Lackowitz
- 1839: Alexander von Lavergne-Peguilhen
- 1869: Karl von Portatius
- 1878: Friedrich von Hasselbach
- 1882: Leo Becker
- 1886: Bernhard Schultz
- 1906: Gustav Bansi
- 1914: Werner Freiherr von Mirbach
- 1929: Philipp Deichmann
- 1932: Gottfried von Stein
- 1937: Fritz Adam
- 1940: Axel Crewell
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.