Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis Landkreis Königsberg
← 1818 – 1939 →
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras	Karaliaučius

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis (vok. Landkreis Königsberg in Preußen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1939 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius.

Istorija

Apskritis sudaryta iš Karaliaučiaus priemiesčių ir kaimiškųjų vietovių. 1894 m. prie jos prijungtas dar ir Gutenfeldas, Lautas, Lindenau, Metgyčiai. Tuo metu apskrityje buvo 109 kaimai ir miesteliai bei 3 valstybiniai dvarai, kuriuose nuolatinių gyventojų nebuvo. 1927 m. nuo apskrities atskirta 12 kaimų.

1939 m. sujungta su Žuvininkų apskritimi, sudaryta nauja, Sembos apskritis. Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje buvo sudarytas Kaliningrado rajonas, vėliau ir jis prijungtas prie Karaliaučiaus.

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	55 067	n.d.	592	99
1900	62 112	60 592	764
1910	45 054	44 055	553
1925	50 991	50 014	722	53
1933	49 239	48 079	843	26

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis Archyvuota kopija 2014-11-12 iš Wayback Machine projekto.