Darkiemio apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Darkiemio apskritis
Landkreis Darkehmen
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of the Soviet Union.svg
 
Flag of Poland.svg
Ostpreussen 1905.svg
Apskritis Gumbinės apygardoje (melsva) iki 1905 m.
Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Gumbinės apygarda
Administracinis centras: Darkiemis
Valsčiai: 8 (1818)
Gyventojų: 31 550 (1939)
Plotas: 782 km² ({{{plotasmetai}}})
Darkiemio rotušė

Darkiemio apskritis (vok. Landkreis Darkehmen) nuo 1938 m. Angerapės apskritis (Kreis Angerapp), nuo 1939 m. Landkreis Angerapp) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis, nuo Unguros apskrities šiaurinės dalies atskyrus dalį valsčių. Centras – Darkiemis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darkiemio apskrities teritorijoje rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario (Cedmaro gyvenvietė) – iš neolito laikotarpio.

Darkiemio apskritis apėmė Mažosios Lietuvos pietinę dalį Unguros vidupio baseine. Apskrities plotas 1819 m. buvo 782 km², buvo 9 parapijos.

Darkiemio apskrityje buvo šie valsčiai:

  • Baletų valsčius
  • Darkiemio valsčius
  • Dombrovkos valsčius
  • Gudvalių valsčius
  • Jurgaičių valsčius
  • Klišių valsčius
  • Trempų valsčius
  • Vilemsberkio valsčius
  • Žabynų valsčius.

18741945 m. žemės ūkio bendruomenės, dvarai ir girininkijos buvo sujungtos į 33 valsčius. 1939 m. apskrities plotas buvo 759,5 km², gyveno 31 550 gyventojų. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Darkiemio miestas, 162 savivaldybės, 2 valstybiniai ūkiai, 279 kaimai.

1945 m. diduma Darkiemio apskrities teritorijos atiteko TSRS, sudarytas Kaliningrado srities Oziorsko rajonas, pietinė dalis priskirta Lenkijai,[1] nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palyginti su kitomis Mažosios Lietuvos apskritimis Darkiemio apskrityje buvo daug vokiečių bajorų dvarų. Darkiemio apskrities teritorijoje iki 17091711 m. didžiojo maro ir bado ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai. Per marą apie pusei gyventojų išmirus atkelta vokiečių kolonistų.

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Darkiemio apskrityje gyveno:[2]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
34 207 32 782 31 485 32 635 31 445 31 177


Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 34 207 196 101
1900 32 782 32 264 175
1910 31 485 30 814 340
1925 32 635 32 279 261 45
1933 31 445 30 997 369 33
1939 31 177 30 293 439 3

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1736 m. po masinės kolonizacijos, lietuvininkai dar sudarė daugumą Gudvalių (67,7 %), Jurgaičių (65,6 %) ir kituose valsčiuose. Daugelyje Darkiemio apskrities evangelikų liuteronų bažnyčių pamaldos lietuvių kalba vykdavo iki XIX a. vidurio. Paskutinės Baletuose ir Darkiemyje leikytos 1890 m. Oficialios statistikos duomenimis, per 1825 m. gyventojų surašymą iš 23 850 Darkiemio apskrities gyventojų lietuvių kalbą gimtąja laikė apie 3000 žmonių (apie 12,5 %), 1910 m. iš 31 485 tik 22 (-0,1 %).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Matulevičius, Vilius Pėteraitis. Darkiemio apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 503 psl.
  2. Rinkimų istorija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]