Braunsbergo apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Braunsbergo apskritis
Landkreis Braunsberg
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of Poland.svg
Prusy Wschodnie de.svg
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
Valstybė: Prūsijos karalystė
Apygarda: Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras: Braunsbergas
Gyventojų: 52 456 (1871), 53 978 (1900), 60 051 (1939)
Plotas: 94 617 km² ({{{plotasmetai}}})
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Braunsbergo apskritis (vok. Landkreis Braunsberg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardosadministracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Braunsbergas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Braunsbergo apskritis apėmė Varmės vyskupijos vakarinę dalį prie Aistmarių. Apskrityje buvo miestai Braunsbergas, Frauenburgas, Melzakas, Vormditas, 92 savivaldybės su daugiau kaip 2000 gyventojų, iš viso 153 gyvenvietės. Plotas 1900 m. 946,17 km². 1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje suformuotas Branevo pavietas, dalis prijungta prie Lidzbarko pavieto.

Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1939 m.
1871 m. 1885 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
52 456 53 469 53 978 54 613 55 808 56 493 60 051


Landratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1812: von Willich
  • 1812: von Lingk
  • 1818: Ferdinand Anton Bartholomäus von Schau
  • 1840: Dr. von Groß gen. von Schwarzhoff
  • 1855: Achatius von Auerswald
  • 1868: Wilhelm Julius Hubert Dillenburger
  • 1869: Wilhelm Eduard August Kleemann
  • 1878: Albrecht Oberg
  • 1892: Dr. jur. Friedrich Gramsch
  • 1900: Graf Carl zu Dohna-Schlobitten
  • 190?: Jung
  • 1910: Heinrich von Bieler
  • 1920: Karl Stankewitz
  • 1933: Bernhard Nienaber
  • 1942: Wolfgang Born
  • 1944: Kolhoff

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]