Pereiti prie turinio

Žuvininkų apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žuvininkų apskritis
Landkreis Fischhausen

1818  1939
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m.
ValstybėPrūsijos karalystė
ApygardaKaraliaučiaus apygarda
Administracinis centrasŽuvininkai
Valsčius15 (1818)
Plotas1 064,61 km²
Krantas apie 1900 m.

Žuvininkų apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 18181939 m. Kreis Fischhausen) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1939 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Žuvininkai.

1939 m. sujungta su Karaliaučiaus kaimiškąja apskritimi, įkurta nauja, Sembos apskritis.

Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [reikalingas šaltinis] 1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. Buvo du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1933 m. apskrityje gyveno 63 137 evangelikai, 1175 katalikai, 107 judėjai, 583 kiti.[1]

Apskrities istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
181815 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius.
1825
1837
1861
189051 867
19001 064,6153 063
19101 064,9952 464
19251 064,9961 448
19331 064,9965 002
  1. Landkreis Samland, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2025-01-11.