Alnaštyno apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alnaštyno apskritis
Landkreis Allenstein
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of Poland.svg
Prusy Wschodnie de.svg
Apskritis Alnaštyno apygardoje po 1905 m.
Administracinis centras Alnaštynas
1818-1920 Flag of Prussia (1892-1918).svg Karaliaučiaus apygarda
1920-1945 Flag of Germany (3-2 aspect ratio).svg Alnaštyno apygarda
Gyventojų 77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 077 (1939)

Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos, nuo 1905 m. Alnaštyno apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Alnaštynas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Alnaštyno apskritis apėmė pietvakarinę Varmės dalį, ribojosi su Braunsbergo, Heilsbergo ir Rešliaus apskritimis. Didžiausią dalį gyventojų (92,3%) sudarė katalikai. 1890 m. 53% gyventojų buvo lenkai; 1900 m. jų dalis sumažėjo iki 47%. 63,7% gyventojų pagrindinis užsiėmimas buvo žemdirbystė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1817 m. sujungus Alnaštyno ir Vartenburgo valsčius bei dekanatus įkurta Alnaštyno apskritis. Nuo 1905 m. ji priklausė Karaliaučiaus ir Gumbinės apygardų pietinių apskričių pagrindu įkurtai Alnaštyno apygardai.

Gyventojai [1][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
77 612 82 486 57 919 55 808 57 003 57 077


Landratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1818: von Pastau
  • 1824: von Knoblauch
  • 1831: Surkow
  • 1832: von Tucholka
  • 1841: von Lavergne-Pequehen
  • 1841: Martens
  • 1861: Otto Gisevius
  • 1872: Ernst von den Brincken
  • 1878: Kleemann
  • 1899: Felix Krahmer
  • 1907: Walter Pauly
  • 1915: von Stubenrauch
  • 1915: von Baumbach
  • 1917: Friedrich Otto Dilthey
  • 1919: Georg Graf von Brühl
  • 1935: Dr. Geßner
  • 1938: Franke
  • 1939: Heinrich von Bünau

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]