Alnaštyno apskritis
- Apie dabartinę apskritį Lenkijoje aplink Olštyno miestą žr. Olštyno apskritis.
| Alnaštyno apskritis Landkreis Allenstein | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Alnaštynas | |||
| 1818–1905 | .svg){kind=small} Karaliaučiaus apygarda | |||
| 1905–1945 | .svg){kind=small} Alnaštyno apygarda | |||
| Gyventojų | 77 612 (1890), 57 919 (1910), 57 150 (1939) | |||
| Plotas | 1 302,67 km² (1939) | |||
Alnaštyno apskritis (vok. Landkreis Allenstein) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1818–1945 m. Buvo 1303 km² ploto, turėjo 57 150 gyventojų (1939 m.). Administracinis centras – Alnaštynas (nuo 1910 m. į apskrities sudėtį nebeįėjo). Apskrityje buvo 22 katalikiškos ir 2 liuteroniškos parapijos, 117 liaudies mokyklų, 47 vaikų darželiai (1944 m.). Apie 60–70 % gyventojų vertėsi žemės ūkiu ir miškininkyste, veikė plytinės, alaus daryklos, pieninės, lentpjūvės bei klumpių, betono, kalkių, vežimų, baldų, cigarečių ir tabako gamybos įmonės.[1] Apskrities sudėtyje buvo 1 miestas (Vartenburgas), 130 kaimo bendruomenių ir 1 girininkija (1939 m.).[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki Vokiečių ordino užkariavimų būsimosios Alnaštyno apskrities teritorijoje gyveno prūsų gentys galindai, pagudėnai ir bartai.[3] Ordinui krašte įsitvirtinus, Vartenburgo apylinkės atiteko Varmės vyskupui, Alnaštyno – Varmės vyskupijos Frauenburgo katedros kapitulai. Po Torunės taikos (1466 m.) Varmės vyskupija autonomijos teisėmis priskirta Lenkijai, po pirmojo ATR padalijimo (1772 m.) prijungta prie Prūsijos karalystės. 1772 m. Rytų Prūsijos departamento sudėtyje įkurta nauja Heilsbergo apskritis, į kurią pateko ir Alnaštynas bei Vartenburgas. Per 1815–1818 m. administracinę teritorinę reformą Alnaštyno ir Vartenburgo dekanatų parapijos nuo Heilsbergo apskrities atskirtos, jų pagrindu įkurta nauja Alnaštyno apskritis. 1910 m. nuo apskrities atskirtas Alnaštyno miestas, vietoj vienos suformuotos dvi apskritys – Alnaštyno miesto (Stadtkreis Allenstein) ir Alnaštyno krašto (Landkreis Allenstein). 1945 m. visa apskrities teritorija prijungta prie Lenkijos.[4]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskritis buvo pietinėje Rytų Prūsijos dalyje, ribojosi su Heilsbergo, Rešliaus, Ortelsburgo, Neidenburgo, Osterodės ir Morungo apskritimis, iš visų pusių supo dvi Alnaštyno miesto apskrities dalis (miestą ir miško eksklavą). Visą apskrities plotą užėmė Mozūrijos aukštuma, didžiausias aukštis siekė beveik 200 m (apskrities šiaurėje).[5] Telkšojo Lanskis, Plautinis, Vulpingas, Kėsnikas, Vadangis, Klėbergas, Sirvintas, Pisa ir kiti ežerai, tekėjo Alna ir Paserija.[6] Miškai užėmė apie 20–25 % teritorijos, miškingiausia buvo apskrities pietinė dalis bei vakariniai ir rytiniai pakraščiai.[7]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyventojų daugumą (92 %) sudarė katalikai, beveik visi likusieji (7 %) išpažino evangelikų liuteronų tikėjimą (1939 m.).[2] 1905 m. duomenimis, apskrityje (be Alnaštyno) lenkiškai kalbančiųjų buvo 65 %, vokiškai – 34 %; vienuolikai žmonių gimtoji kalba nurodyta lietuvių.[8] Per 1920 m. plebiscitą dėl Rytų Prūsijos pietinių apskričių politinės priklausomybės 86,5 % apskrities gyventojų balsavo už pasilikimą Vokietijoje, 13,5 % – už prisijungimą prie Lenkijos.[9]
Gyventojų skaičiaus dinamika:[2]
 | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 77 612 | 82 486 | 57 919 | 55 808 | 57 003 | 57 077 | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Fritz R. Barran. Städte-Atlas Ostpreussen. Leer: Rautenberg, 1994, p. 22. Nuoroda tikrinta 2026-04-12.
- 1 2 3 Michael Rademacher, Deutsche Verwaltungsgeschichte. Stadt un Landkreis Allenstein. Nuoroda tikrinta 2026-04-12.
- ↑ Baltai 11–12 a. (žemėlapis). Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2026-04-12.
- ↑ Geschichte des Kreises Allenstein. Landkreis Allenstein. Nuoroda tikrinta 2026-04-12.
- ↑ 2089 Freudenberg (1915)[neveikianti nuoroda]. Susudata.de. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.
- ↑ Karte Ostpreussen. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.
- ↑ Nationalitäten-Karte der Provinz Ostpreussen, 1907
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 312–315. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- ↑ Fritz R. Barran. Städte-Atlas Ostpreussen. Leer: Rautenberg, 1994, p. 11. Nuoroda tikrinta 2026-04-12.
