Serbijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Serbijos geografija
Serbia022 02.png
Žemynas Europa
Regionas Vidurio Europa
Pietų Europa
Plotas 77 474 km²
Pakrantė 0 km
Sienos Bosnija ir Hercegovina 302 km
Bulgarija 318 km
Kroatija 241 km
Vengrija 151 km
Šiaurės Makedonija 62 km
Juodkalnija 124 km
Rumunija 476 km
Kosovas 352 km
Aukščiausias taškas Midžoras
2 169 m
Žemiausias taškas Dunojus
35 m
Ilgiausia upė Dunojus
588 km
Didžiausias ežeras Vlasinos ežeras
16 km²

Serbija yra neturinti priėjimo prie jūros šalis pietryčių Europoje. Serbija yra Rytų, Pietų ir Centrinės Europos kryžkelėje. Pietinė šalies dalis kalnuota, o šiaurinė pasižymi lygumomis. Tai žemyne izoliuota šalis (Adrijos jūra yra pasiekiama kertant Juodkaniją), tačiau Dunojaus upė Serbijai suteikia vandens susisiekimo galimybes su likusia Europa bei Juodąja jūra. Klimatas - vidutinių platumų.

Bendri geografiniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbijos teritorijos plotas – 77 474 km², ir tai yra 115 pagal dydį valstybė pasaulyje. Bendras valstybinės sienos ilgis siekia 2 027 km. Iš jų 115 km su Albanija, Bosnija ir Hercegovina – 302 km, Bulgarija – 318 km, Kroatija – 241 km, Vengrija – 151 km, Šiaurine Makedonija – 221 km, Juodkalnija – 203 km ir Rumunija – 476 km.[1]. Serbijos valstybinė siena su Albanija, dalis sienos su Makedonija bei Juodkalnija, yra kontroliuojamos Kosovo provincijos, su kuria Serbija turi 352 km ilgio sieną.

Šalyje yra 6 167 gyvenvietės, iš kurių – 207 miestai.[2]

Neskaitant Kosovo teritorijos, ariamoji žemė užima 19 194 km²[3] šalies teritorijos, o 19 499 km²[4] teritorija yra padengta miškais.

Kraštovaizdis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbijos kraštovaizdis yra itin kintantis – nuo turtingų ir derlingų lygumų Šiaurės Voivodinos regione, kalkakmenio zonų bei telkinių šalies rytuose, bei kalnais ir kalvomis padengtų teritorijų šalies pietryčiuose.

Šalies šiaurėje dominuoja Dunojaus upė, o jos intakas – Morava, teka kalnais padengtuose, pietiniuose šalies regionuose. Šiaurinė šalies dalis įeina į Panonijos lygumą, kurią iš visų pusių supa kalnai. Čia vyrauja lygumos, iškyla nedideli Fruška Gora kalnai. Lygumos aukštis virš jūros lygio siekia 100-300 m.

Centrinės Serbijos kraštovaizdyje dominuoja kalvos, mažo ir vidutinio aukščio kalnai, gausiai išraižyti upių bei upelių. Pagrindinė šalies komunikacijų bei vystymosi kryptis driekiasi i pietryčius nuo Belgrado, link Nišo bei Skopjė (Makedonija), palei Didžiosios ir Pietų Moravos upės slėnį. Dauguma didžiųjų šalies miestų yra įsikūrę šioje teritorijoje, čia taip pat nutiestos svarbiausios šalies kelių bei geležinkelių magistralės. Šalies rytuose savo ruožtu kyla Stara Planina ir Homolje kalnų grandinės, kurios yra palyginti retai apgyvendintos. Vakaruose, kalnų aukštis palaipsnių kyla pietvakarių kryptimi, tačiau tikros grandinės nesusiformavusios. Aukščiausios viršukalnės, šioje šalies dalyje yra Zlatiboras ir Kopaonikas.

Kalnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnai užima didžiają dalį Centrinės Serbijos bei Kosovo. Serbijoje susikerta keturios kalnų grandinės. Dinarų kalnynas šalies vakaruose užima didžiausią teritoriją ir driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius. Kalnai sudaryti daugiausia iš dolomitų, klinčių ir vulkaninių uolienų. Rytinė šių kalnų riba eina Pietų Morava. Upė skiria Dinarus nuo Rytų Serbijos kalnų. Pietvakariuose yra Prokletijės ir Šaro kalnai, kurių aukštis siekia 2656 m (Djeravica Prokletijės kalnuose).

Rytų Serbijos arba Serbijos Rūdiniai kalnai yra žemesni nei vakarinės šalies dalies kalnai. Aukščiausia viršūnė čia yra Rtanis, siekiantis 1560 m aukštį. Atmetus Kosovą aukščiausias Serbijos kalnas yra Midžuras (2169 m), Stara Planinos kalnuose, pasienyje su Bulgarija.

Aukščiausia Serbijos viršukalnė Djeravica (2 656 m) yra šiuo metu de facto nepriklausomo Kosovo teritorijoje.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbija yra dviejų kliamto zonų sandūroje - vidutinės juostos šiaurėje ir subtropinės pietuose. Visa SErbijos teritorija yra veikiama žemyninių oro masių. jai būdingos gana šaltos žiemos ir šiltos, o kartais ir karštos bei sausos vasaros.

Temperatūra žiemą yra nuo −1 ° C iki +3 ° C. Vasara temperatūra pakyla iki 23 ° C - 28 ° C. Kalnams būdingas vertikalus zoniškumas, aukštesnės Dinarų kalnų dalyse minusinės temperatūros laikosi net iki gegužės mėn.

Lygumose iškrenta vidutiniškai 600–700 mm kritulių per metus, o kalnuose metinis kritulių kiekis yra didenis ir siekia 1000 mm. Žiemą dažnai iškrenta sniegas, kuris kalnuose laikosi ilgai, kartais iki balandžio pabaigos. Lygumose vasara lietus iškrenta retai, dažnai ištinka keletą savaičių trunkančios sausros.

Hidrografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji dalis šalies priklauso Juodosios jūros baseinui ir tik nedidelė dalis - Adrijos jūros baseinui. Šaliai būdingas tankus upių tinklas, joje yra kelios stambios vandeningos upės ir daugybė mažesnių kalnų ir aukštumų upių. Didžiausia upė yra Dunojus, kuris teka per šiaurinę šalies dalį. Kita didelė upė Sava yra Dunojaus intakas. Svarbus Savos intaks yra Drina.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. CIA World Factbook:Serbia
  2. Republički zavod za statistiku Srbije, Administrativna i teritorijalna podela Republike Srbije
  3. Republic Statistical Office of Serbia, Annual book, Chapter 13-Agriculture
  4. Republički zavod za statistiku Srbije, Prikaz stanja šuma po površini

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]