Belgrado tvirtovė
Belgrado tvirtovė (serb. Београдска тврђава) – istoriniame Serbijos sostinės Belgrado centre, jos pagrindas pastatytas XV a. pradžioje, tačiau XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pr. tvirtovė išplėsta modernesniais bastionais.
Dėl strategiškai svarbioje vietoje stovėjusios tvirtovės ilgai kovojo didžiosios Vidurio Europos galios - Habsburgų monarchija ir Osmanų imperija. XVII-XVIII a. tvirtovė trumpą laiką priklausė Austrijai. Pirmojo serbų sukilimo metu serbai 1807 m. užėmė tvirtovę, tačiau iki 1867 m. joje liko Osmanų komendantas.
Pastatyta 50 metrų virš Savos ir Dunojaus santakos iškilusioje kalkakmenio kalvoje tvirtovė yra miesto simbolis. Šalia sienų, bastionų ir bokštų bei vartų čia yra gausybė paminklų, dvi bažnyčios ir Serbijos karo istorijos muziejus. Tvirtovė yra labiausiai turistų lankomų miesto objektų (antroje vietoje yra Skadarlija)[1].Manoma, kad tvirtovėje kasmet apsilanko virš 2 mln. lankytojų (serbų, užsieniečių ir miesto gyventojų).[2][3] Tvirtovės prieigose yra Didysis ir Mažasis Kalemegdanas - didingi parkai bei Belgrado zoologijos sodas.
Šiuo metu priklauso Belgrado Senamiesčio (Stari Grad) savivaldybei. 1979 m. paskelbta Ypatingos reikšmės kultūros paminklu ir yra saugoma Serbijos respublikos.[4]
Padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Belgrado tvirtovė yra 125,5 m aukščio aukštumoje[5], šiauriausiame Šumadijos regiono pakraštyje. Ji yra priešais Didžiojo karo salą (Veliko ratno ostrvo), Savos ir Dunojaus upių santakoje. Tvirtovė ribojasi su trimis miesto transporto arterijomis Petra Bojovića bulvaru, Tadeuša Košćuškog gatve ir Pariska gatve.
Tvirtovė sudaryta iš dviejų dalių: aukštutinės, esančios ant plokščiakalnio, kurioje buvo senoji romėnų pilis bei Serbijos despotų pilis, prie kurios vėliau atsirado artilerijos bastionai nukreipti į pietus ir pietryčius, bei žemutinės tvirtovės, kurioje yra karaliaus Milutino rūmai ir kurios artilerijos bastionai nukreipti į rytus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Strateginė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Belgrado tvirtovė yra ant geografinės ribos tarp Panonijos lygumos ir Balkanų pusiasalio. Iki čia ėjo Via Militaris iš Konstantinopolio. Papildomą strateginę reikšmę suteikė padėtis prie Dunojaus ir Savos, kurios buvo naviguojamos.
Antika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Belgrado tvirtovė yra Belgrado gyvenvietės centras ir seniausioji dalis. Ilgą laiką miesto gyventojai gyveno tvirtovės sienų supamoje teritorijoje, taigi miesto ir tvirtovės istorija buvo tapati.
Pirmą kartą miestas minimas, kai buvo įkurtas keltų genties skordiskų III a. pr. m. e. Skordiskai nugalėjo aplink tvirtovę gyvenusias trakų ir dakų gentis ir įkūrė "Singidunum" pavadintą miestą. Miestą-tvirtovę užkariavo romėnai, II a. čia buvo romėnų pilis (castrum) ir miestas Singidunum. Miestas stovėjo pasienyje tarp Romos imperijos ir Centrinės Europos, kurią romėnai laikė barbariška. Siginduną gynė IV legionas (Legio IIII Flavia Felix), kurio įtvirtinta stovykla buvo pastatyta dabartinio Kalemegdano parko kalvoje.
Tarp 378 ir 441 m.e.m. romėnų stovykla keletą kartų buvo sunaikinta per gotų ir hunų įsiveržimus. Pasak legendos Savos ir Dunojaus santakoje esąs Atilos kapas (po tvirtove).
Viduramžiai ir vėlesni laikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VI iki XII a. čia buvo Bizantijos tvirtovė, XV a. įtvirtinta Serbijos despotijos sostinė. Vėliau tvirtovė priklausė Osmanų imperijai, nors kelis kartus buvo užkariauta Austrijos Habsburgų.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Daliborka Mučibabić (2010-01-21). "Skadarlija vraća izgubljeni boemski duh" [Skadarlija primena prarastąją bohemiškąją dvasią] (serbų k.). Politika.
- ↑ Dimitrije Bukvić (29 December 2011), "Kameni "mesojedi" ispod Kalemegdana", Politika (serbų k.)
- ↑ Daliborka Mučibabić (2014-04-13), "Od vrha Sahat kule do dna Rimskog bunara", Politika (serbų k.)
- ↑ http://www.kultura.gov.rs/?p=901
- ↑ Statistical Yearbook of Belgrade 2007 – Topography, climate and environment. Suarchyvuota 2011-10-07 Wayback Machine projekte.