Austrijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Alpės iš palydovo
Map of Austria (Lithuanian).svg

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kaip ir kaimyninė Šveicarija yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Jos plotas – 83 871 km².[1] Sostinė Viena.

Kraštovaizdis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 60 % šalies yra kalnuota, didžiąją kalnų dalį sudaro Rytinės Alpės (svarbiausi kalnynai yra Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis Tauernas ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės klintinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės ir Vienos miškas). Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje, šiauriau nuo Dunojaus yra Čekijos masyvas, pereinantis į Čekiją ir Bavariją. Prie rytinės sienos yra Mažieji Karpatai. Aukščiausia viršūnė – Grosglokneris, Aukštojo Tauerno kalnuose.

Žemės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrijos žemės

Austrijos federaciją sudaro 9 žemės (skliaustuose – sostinė):

  1. Aukštutinė Austrija (Lincas)
  2. Burgenlandas (Eizenštatas)
  3. Forarlbergas (Brėgencas)
  4. Karintija (Klagenfurtas)
  5. Štirija (Gracas)
  6. Tirolis (Insbrukas)
  7. Viena (Viena)
  8. Zalcburgas (Zalcburgas)
  9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas).

Sienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrija ribojasi su 8 kaimynėmis, bendras sienos ilgis ~ 2 637 km:

Vandenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalies šiaurėje prateka Dunojus. Kitos svarbios upės: Drava, Mura, Ensas, Zalcachas ir kt. Svarbesni ežerai: Bodeno ežeras, Noizidlio ežeras ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ingeborg Auer u. a.: ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs. In: Christa Hammerl u. a. (Hrsg.): Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851 – 2001. Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
  • Max H. Fink, Otto Moog, Reinhard Wimmer: Fliessgewässer-Naturräume Österreichs. Umweltbundesamt, Wien 2000, ISBN 3-85457-558-0 (= Monographien Band 128).
  • Johann Hiebl u. a.: Multi-methodical realisation of Austrian climate maps for 1971–2000. In: Advances in Science & Research. Nr. 6, 2010, S. 19–26, doi:10.5194/asr-6-19-2011.