Voivodina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Autonominė Voivodinos provincija
Аутономна Покрајина Војводина
Vajdaság Autonóm Tartomány
Provincia Autonomă Voivodina
Autonomna Pokrajina Vojvodina
Автономна Покраїна Войводина
Flag of Vojvodina.svg Coat of arms of Vojvodina.png
Serbia-Vojvodina2.png
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Serbijos vėliava Serbija
Administracinis centras: Novi Sadas
Oficialios kalbos: serbų
vengrų
rumunų
slovakų
rusinų
kroatų
Gyventojų (2002): 2 031 992
Plotas: 21 506 km²
Tankumas (2002): 94 žm./km²

Autonominė Voivodinos provincija (serb. Аутономна Покрајина Војводина, veng. Vajdaság Autonóm Tartomány, svk. Autonómna Provincia Vojvodina, rumun. Provincia Autonomă Voivodina, kroat. Autonomna Pokrajina Vojvodina, rusiniškai: Автономна Покраїна Войводина) yra šiaurinė Serbijos provincija. Jos sostinė yra Novi Sadas, antras pagal dydį miestas – Subotica.

Voivodina etniškai labai įvairi. Joje gyvena daugiau nei 26 etninės grupės. Provincijoje yra šešios valstybinės kalbos, atspindinčios didžiulę kultūrinę ir lingvistinę įvairovę.

Voivodina yra viena iš dviejų Serbijos autonominių provincijų (kita – Kosovas ir Metohija).

Pavadinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas „Voivodina“ serbų kalba reiškia „kunigaikštystė“ arba „vaivadija“. Jos istorinis pavadinimas buvo „Serbijos kunigaikštystė“, bet kadangi Voivodina dabar yra Serbijos dalis, žodis „Serbijos“ pavadinime nebenaudojamas. Serbų kalboje yra dar dvi žodžio Voivodina formos: Vojvodinova ir Vojvodstvo.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Voivodinos istorija.

Dabartinė Voivodinos teritorija valstybingumą turėjo IX, XI, XV, XVI a., kuomet čia egzistavo savarankiškos kunigaikštystės.

Nuo XV a. teritorija priklausė Otomanų imperijai, Austrijos imperijai, Austrijos-Vengrijos imperijai, Jugoslavijos Karalystei, Jugoslavijos SFR, Jugoslavijos FR, Serbijai ir Juodkalnijai, o nuo 2006 m. – nepriklausomai Serbijos valstybei.

Senovės istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki VIII a. regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija. Nuo seniausių laikų regionas priklausė Dakijai, vėliau Romos imperijai (Panonijos provincijai). Valdant romėnams Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse.

Po Romos imperijos žlugimo Voivodinos teritorija priklausė Hunų imperijai, Avarų chanatui, Gepidų karalystei, Frankų karalystei. Slavai (įskaitant ir serbus) įsikurė šiandieninėje Voivodinoje VI ir VII amžiuose.

Bizantijos ir Bulgarijos sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

Salano kunigaikštystė (Salano Voivodina), IX amžius

Vėliau regionas atiteko Bizantijos imperijai, IX a. – Bulgarijai.

IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai Salanas ir Gladas. Salano rezidencija buvo Titelyje. Svarbūs vietiniai valdovai taip pat buvo Ahtumas ir Sermonas, valdę XI amžiuje.

Vengrijos karalystės sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo X a. čia įsigalėjo madjarai ir Vengrijos karalystė.

Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Voivodiną valdė serbų karalius Stefanas Dragutinas (1282–1316) ir jo sūnus Vladislavas II (1316–1325).

Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, prasidėjo masinės serbų migracijos į regioną. vėliau serbų despotai valdė kai kurias Voivodinos dalis kaip Vengrijos karalių vasalai. Despotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sreme.

1526 metais Jovanas Nenadas, serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje Sremo. Jis sukūrė efemerinę nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.

Voivodinos autonomija[taisyti | redaguoti kodą]

Vojvodina03.png

Gegužės Asamblėjoje Sremski Karlovci mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos (Serbijos kunigaikštystė – autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremas, Bačka, Banatas ir Baranja. Sremski Karlovci miesto metropolitas Josifas Rajačičius buvo išrinktas patriarchu, o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.

1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.

Serbijos sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremas tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną Banato respublika buvo paskelbta Temišvare, Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomoybę, tačiau ji gyvavo neilgai.

Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos Voivodina – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis. Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).

Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 19411944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremas – prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.

Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusiu pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis – Voivodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja Omnibuso įstatymas, priimtas 2002.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vojvodina map02.png
Vojvodina ethnic2002.png

Regionas tradiciškai dalinamas Dunojaus ir Tisos upių į: Bačką šiaurės vakaruose, Banatą rytuose ir Sremą pietvakariuose. Šiandien vakarinė Sremo dalis yra Kroatijoje, šiaurinė Bačkos dalis Vengrijoje, rytinė Banato dalis Rumunijoje, o Baranja (esanti tarp Dunojaus ir Dravos) – Vengrijoje ir Kroatijoje. Voivodinos plotas – 21 500 km².

Didžiausi miestai: Novi Sadas (215 659), Subotica (99 471), Zrenjaninas (79 545), Pančevo (76 110), Somboras (50 950).

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Populiacija pagal etnines grupes:

  • Serbai – 321 807 (65,05 %)
  • Vengrai – 290 207 (14,28 %)
  • Slovakai – 56 637 (2,79 %)
  • Kroatai – 56 546 (2,78 %)
  • nedeklaruota – 55 016 (2,71 %)
  • Jugoslavai – 49 881 (2,45 %)
  • Juodkalniečiai – 35 513 (1,75 %)
  • Rumunai – 30 419 (1,50 %)
  • Bunjevcai – 19 766 (0,97 %)
  • Rusinai – 15 626 (0,77 %)
  • Kiti

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Voivodina – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka