Kolubaros apygarda
Išvaizda
Kolubaros apygarda Колубарски округ / Kolubarski okrug | |
---|---|
Kolubaros apygardos geografinė padėtis
| |
Valstybė | Serbija |
Regionas | Šumadija ir Vakarų Serbija |
Administracinis centras | Valevas |
Savivaldybės | 6 |
Gyventojų | 174 513 |
Plotas | 2 474 km² |
Tankumas | 71 žm./km² |
ISO 3166-2 | RS-09 |
Tinklalapis | kolubarskiokrug.com |
Vikiteka | Kolubaros apygardaVikiteka |
Kolubaros apygarda (serb. Колубарски округ / Kolubarski okrug) – Serbijos administracinis vienetas, viena iš 8 apygardų Šumadijos ir Vakarų Serbijos regione. Apygardos teritorija plyti Vakarų Serbijos centrinėje dalyje. 2011 m. duomenimis, turėjo apie 174,5 tūkst. gyventojų. Administracinis centras – Valevo miestas, išsidėstęs prie Kolubaros upės.
Savivaldybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kolubaros apygardą sudaro 6 savivaldybės:
- Osečina (Општина Осечина)
- Ubas (Општина Уб)
- Laikovacas (Општина Лајковац)
- Valevas (Град Ваљево)
- Mionica (Општина Мионица)
- Ligas (Општина Љиг)
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2011 m. Serbijos gyventojų surašymą, Kolubaros apygardoje gyveno 174 513 žmonių. Etninė sudėtis:[1]
Etninė grupė | Populiacija |
---|---|
Serbai | 166 325 |
Romai | 4 045 |
Juodkalniečiai | 215 |
Jugoslavai | 161 |
Makedoniečiai | 133 |
Kroatai | 120 |
Kiti | 3 514 |
Viso | 174 513 |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vystoma metalo apdirbimo („Krusik“, „Gradac“ įmonės), maisto perdirbimo pramonė, žemės ūkis (slyvos, avietės, gervuogės).
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apygarda garsi kultūros ir istorijos paminklais:
- Brankovinos (Brankovina) kaimo kultūros ir istorijos komplekso objektai - nuo 1979 m. paskelbti valstybės saugomais.
- Musulmonų namai – XVIII a. turkų architektūra.
- Nenadovičiaus bokštas (Кула Ненадовића) - 1813 m., pastatytas kunigaikščio Nenadovičiaus, vėliau turkų paverstas kalėjimu.
- Valevo soboras – 1838 m., bizantinė architektūra.
- Čelijės vienuolynas (Манастир Ћелије) - – XIII-XIV a.
- Leličo vienuolynas (Manastir Lelić) – 1996 m., vyskupo Nikolos Velimirovičiaus tėviškėje.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Divčibare kalnų kurortas, Banja Vrujci vandens gydyklos.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Divčibare
-
Banja Vrujci
-
Senamiesčio gatvė Valeve
-
Cerkvė Valeve
-
Brankovinos kultūros ir istorijos kompleksas
-
Leličo vienuolynas
-
Čelijės vienuolynas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Попис становништва, домаћинстава и станова 2011. у Републици Србији“ (PDF). stat.gov.rs. Republički zavod za statistiku. Suarchyvuotas originalas (PDF) 11 August 2014. Nuoroda tikrinta 15 December 2016.
|