Išdeginta žemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Išdeginta žemė – karinė strategija, kuri remiasi sunaikinimu visko, kas gali būti naudinga priešui, ir pasitraukimu iš tos teritorijos. Terminas atsirado iš praktikos sudeginti pasėlius tam, kad priešas pritrūktų maisto. Ši strategija kariuomenės gali būti taikoma tiek priešo teritorijoje, tiek ir savoje, kai traukiamasi.

Karai, kuriuose plačiai taikyta išdegintos žemės taktika:

  • Napoleono žygis į Rusiją;
  • Amerikos pilietinio karo metu šiauriečių karo vado Šermano veiksmai;
  • britų taikyta taktika prieš būrus Būrų karų metu;
  • II Pasaulinio karo metu tiek nacių, tiek sovietų taikyta praktika: sovietų vykdytas Rytprūsių sunaikinimas, Šiaurės Kaukaze sunaikintos naftos verslovės prieš pasirodant vokiečiams, vokiečių veiksmai atsitraukiant iš okupuotų Rusijos sričių, kai buvo deginami kaimai, sprogdinamos gamyklos, išvežami darbams gyventojai, vokiečių taktika Suomijoje Laplandijos karo metu;
  • kai kurių autorių teigimu ši praktika taikyta ir dabartinio Čečėnijos karo metu.