Nacionalsocialistinė reicho kūno kultūros sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
DRL/NSRL vėliava.
Paminklas Reicho sporto aikštėje Berlyne. Sporto skatinimas nacių režimo metu ėjo koja kojon su teatriniu nacionalistiniu triumfalizmu.
Berlynas, Olimpinio stadiono vartai.
DRL narystės knygelės viršelis. Vokiečių erelis tapo DRL emblema po 1936 m. olimpinių žaidnių.
„Aukščiausios rasės“ idėja buvo propaguojama kartu su fizinio lavinimosi ir savo kūno priežiūros skatinimu tam, kad kiekvienas pasiruoštų kovoti už savo tautą.
Didžiosios Vokietijos apskritys. Kai Trečiasis Reichas išsiplėtė, aneksuotos Austrijos ir Čekoslovakijos teritorijos pateko į NSRL įtakos sferą.
Karo propaganda: „Vokietija laimi visuose frontuose“. Su karu susijęs triumfalizmas lėmė NSRL galą.
Daugybė modernių DRL/NSRL patobulinimų sporto renginiuose vis dar naudojami. Karlo Dymo idėja: Olimpinė ugnis Berlyne.
NSRL apskrities vėliava.
NSRL kabanti vėliava.

Nacionalsocialistinė Reicho kūno kultūros sąjunga (vok. Nationalsozialistischer Reichsbund für Leibesübungen arba sutrumpintai NSRL), kuri iki 1938 m. buvo vadinama Vokietijos Reicho kūno kultūros komitetu (vok. Deutscher Reichsbund für Leibesübungen, DRL), buvo Trečiojo Reicho bendroji sporto organizacija.

NSRL vadovavo reichsportfiureris, kuris po 1934 m. taip pat vadovavo nacionaliniam olimpiniam komitetui. NSRL vadovai buvo Hans von Tschammer und Osten (1933–1943 m.), Arno Breitmeyer (1943–1944 m.) ir Karl Ritter von Halt (1944–1945).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Organizacijos ištakos[taisyti | redaguoti kodą]

Berlynui buvo suteikta galimybė surengti 1916 m. vasaros olimpines žaidynes, tačiau jos buvo atšauktos dėl nesiliaujančio Pirmojo pasaulinio karo. Tuometinė vokiečių Olimpinių žaidynių organizacija buvo Vokietijos Imperijos olimpinių žaidynių komitetas (vok. ''Deutscher Reichsausschuss für Olympische Spiele, DRA arba DRAfOS). 1917 m. ji buvo pervadinta į Vokietijos Imperijos kūno kultūros komitetą (vok. Deutscher Reichsausschuss für Leibesübungen, DRA, kartais trumpinama DRL arba dar rečiau DRAfL). Pavadinimo kaita atspindėjo Vokietijos protestą prieš Vokietijos ir kitų Centrinių valstybių sąjungos narių pašalinimą iš „Olimpinės šeimos“ rato, kuriame dominavo Antantės šalys. [1]

Vokietijos Imperijos olimpinių žaidynių komitetui vadovavo Teodoras Levaldas, jos generalinis sekretorius buvo Karlas Dymas. Nepaisant to, kad organizacija laikė save bendra visos Vokietijos sporto organizacija, tikrovėje ji neatstovavo visų šalies sporto šakų ir asociacijų. Didelė dalis sporto klubų, ypač pramoninės darbininkų organizacijos, neprisijungė prie DRA.

Po Įgalinimo akto, kuris 1933 m. kovo mėn. įteisino Adolfo Hitlerio valdžią Vokietijoje, buvo uždraustos visos organizacijos, susijusios su Socialdemokratų partija, Komunistų partija ir netgi bažnyčia. Šis draudimas ypač paveikė pramonės darbininkų sporto klubus, kuriems buvo įsakyta patiems pasinaikinti iki 1933 m. vidurio. Konservatyvesniems nacionalistiniams ir buržuazijos klubams buvo leista išlikti iki metų galo.

1933 m. balandžio 12 d. Teodoras Levaldas pasidavė nacių vadovybei ir atsistatydino iš DRA vadovo pareigų, kai buvo atskleista, kad jo močiutė iš tėvo linijos buvo žydė.[2] Trečiojo Reicho vidaus reikalų ministras Vilhelmas Frikas įsikišo į naujojo sporto organizacijos vadovo rinkimus ir paskyrimo sprendimą priėmė skubiai suformuota trijų žmonių komisija. Taip Hansui fon Tšamerui und Ostenui, tuo metu negirdėtam asmeniui Vokietijos sporte, buvo suteiktas „Reicho gimnastikos ir sporto komisaro“ titulas. H. fon Tšameras vis dėlto išlaikė savo pirmtaką aukštose sporto organizacijos pareigose ir vėliau paskyrė Teodorą Levaldą Berlyno olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininku.

H. fon Tšameras und Ostenas buvo SA grupenfiureris ir nacizmo ideologijos skleidėjas. Dėl „koordinavimo“ (vok. Gleichschaltung) politikos 1933 m. gegužės 5 d. (oficialiai gegužės 10 d.) jis išformavo DRA organizaciją. H. von Tšameras 1933 m. liepos 19 d. buvo paaukštintas iki reichssportfiurerio pareigų ir visa Vokietijos sporto sritis atiteko jo tiesioginei valdžiai.

Sportas ir propaganda Trečiajame Reiche: arijų idealas[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos Imperijos kūno kultūros komitetas (DRL) buvo įsteigtas 1934 liepos 27 d. ir tapo oficialia Trečiojo Reicho sporto reikalų koordinavimo organizacija. Netrukus ji tapo įtakinga nacionalistinės Vokietijos sistemos dalimi.

Po DRL suformavimo visos Vokietijos sporto asociacijos pamažu prarado laisvę ir buvo įtrauktos į DRL kaip jos padaliniai (vok. Fachämter). Nepriklausomybę prarado net pačios prestižiškiausios, tokios kaip Vokietijos futbolo federacija[3][4]. H. fon Tšamero tikslas buvo sukurti didžiulį nacistinės Vokietijos sporto organą, kuriam paklustų visos vokiečių sporto asociacijos. Jo vizijose pirmenybė buvo teikiama „pagerinti vokiečių darbininkų moralę ir produktyvumą“ ir taip pat paversti sportą vienu iš vokiečių nacionalinių pasididžiavimų. Sporto įgūdžiai tapo mokyklos baigimo kriterijumi bei būtina sąlyga priėmimui į tam tikrus darbus ir universitetus.[5] Tarp kontroversiškų priemonių, kurių ėmėsi tuometinė Reicho sporto sąjungos vadovybė, šokiravusių katalikus, buvo masinio sporto renginio (vok. Reichssportfest) renginio organizavimas Devintinių dieną.[6]

1935 m. žurnalistas Gvidas fon Mengdenas (vok. Guido von Mengden) buvo paskirtas DRL viešųjų ryšių atstovu. 1936 m. jis tapo reichssportfiurerio asmeniniu patarėju ir konsultantu. Atsidavęs nacionalsocialistas fon Mengdenas tapo Reicho sporto valdybos oficialiojo leidinio „NS-Sport“ vyriausiuoju redaktoriumi.[7] Kitos DRL/NSRL publikacijos buvo gausiai iliustruotas sporto žurnalas „Dietwart“ ir „Sport und Staat“ (liet. Sportas ir valstybė), stambus keturių tomų nacių propagandos pranešimas apie Trečiojo Reicho organizuojamas sporto veiklas. „Sport und Staat“ parengė Arnas Braitmejeris ir A. Hitlerio asmeninis fotografas Heinrichas Hofmanas. Šiame gausiai iliustruotame leidinyje buvo daug informacijos apie įvairias nacių organizacijas, t. y. SA, NSKK, Bund Deutscher Mädel, Hitlerjugendą ir t. t. Leidinys išleistas 1934 m. DRL padalinio Vokiečių sporto pagalbinio fondo lėšomis. Buvo išleisti tik du iš planuotų keturių tomų.[8]

Įspūdingi H. fon Tšamero organizuoti renginiai ne tik padidino fizinį šalies gyventojų aktyvumą, bet ir vokiečių nacionalizmą. Pabrėžiamas šiaurinės rasės estetinis grožis ir atsidavimas vokiškiems rasės idealams buvo sudėtinė Trečiojo Reicho propagandos dalis ir H. fon Tšameras sporte įvedė rasinės atskirties politiką. Žydų kilmės atletams buvo neleidžiama dalyvauti nacionaliniuose sporto renginiuose.[9]

1936 m. Olimpinės žaidynės: Nacionalsocialistų sporto valdybos zenitas[taisyti | redaguoti kodą]

1936 m. H. fon Tšameras, būdamas Vokietijos Reicho Kūno kultūros sąjungos vadovas, vaidino svarbų vaidmenį organizuojant vasaros olimpines žaidynes Berlyne. Olimpinės žaidynės, pirmosios istorijoje transliuotos gyvai per televiziją, suteikė idealias sąlygas pademonstruoti nacionalsocialistų režimą.

Karlas Dymas (buvęs DRA generalinis sekretorius), būdamas Berlyno olimpinių žaidynių organizacinio komiteto generaliniu sekretoriumi, tapo vyriausiuoju Berlyno olimpinių žaidynių organizatoriumi. K. Dymas užėmė aukštus postus reicho sporto vadovybėje ir po olimpinių žaidynių – 1939 m. rechssportfiureris jį paskyrė nacionalsocialistų sporto vadovybės užsienio departamento vadovu, atsakingu už vokiečių atletų bei NSRL reikalus užsienio šalyse.[10]

H. fon Tšameras patikėjo ketvirtųjų žiemos olimpinių žaidynių Garmiše-Partenkirchene organizavimą Karlui Riteriui fon Haltui, paskirdamas jį žiemos olimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininku. Dėl šiuo renginiu įgyto prestižo K. Riteris fon Haltas 1937 m. išrinktas Tarptautinio olimpinio komiteto vykdomojo komiteto nariu.

Vokiečių erelis su svastika krūtinėje,[11] dėvėtas kaip Trečiojo Reicho olimpinės rinktinės sportininkų ženklelis, tapo oficialiu nacių sporto organizacijos simboliu – svastika ant erelio krūtinės simbolizavo DRL ideologiją.[12] Žodinį pasveikinimą „Heil Hitler!“ H. fon Tšameras įdiegė 1936 m. gruodžio 12 d. kaip oficialų formalų vokiečių sporto organizacijų narių pasisveikinimą sporto renginiuose. Jozefas Kleinas (vok. Josef Klein) buvo dar prieš trejus metus įvedęs Hitlerio pasveikinimą rankos mostu. 1937 m. kovo 17 d. H. fon Tšameras pakvietė visus atletus stoti į Hitlerjugendą.

1937 m. Berlyne vyko dvi kriketo draugiškos varžybos tarp vokiečių komandos ir britų komandos iš Vusterio.[13]

Vokiečių ekspansija: nuosmukio pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl Austrijos anšliuso 1938 m. kovą nutrūko Austrijos Futbolo Bundeslygos kūrimas. Daugybė futbolo komandų buvo išformuotos ir kai kurie žaidėjai pabėgo iš šalies. Visos austrų sporto asociacijos buvo absorbuotos į DRL sistemą kaip Gau XVII skyrius vadovaujant gaufachvartui Hansui Janišui. Prieš ir po kiekvienų rungtynių buvo privalomas Hitlerio pasveikinimas. Jaunučių sporto komandų reikalai buvo perduoti vietinei Hitlerjugendo vadovybei.[14]

1938 m. gegužę DRL uždraudė nacių partijos smerktą profesionalų sportą. Vokietijos futbolo federacijos pirmininkas Feliksas Linemanas buvo vienas aktyviausių agituotojų už mėgėjiškumą sporte nacių Vokietijoje. 1940 m. tuomet jau bejėgė Vokietijos futbolo federacija buvo uždaryta.[15]

Po 1938 m. Miuncheno sutarties ir Čekoslovakijos panaikinimo, etninė Sudetų vokiečių futbolo komanda žaidė Sudetų Gaulygoje. 1939 m. NSRL suformavo dvi grupes, o 1941 m. dar vieną. Nei vienai iš šių komandų nepavyko patekti į finalinius Vokietijos futbolo čempionatų etapus. Čekų klubai ir toliau žaidė Bohemijos/Moravijos čempionate.[16] Čekų komandoms vokiečių okupuotose teritorijose NSRL 1943 m. įkūrė atskirą gaulygą (vok. Gauliga Böhmen und Mähren).

Paskutinis didelis NSRL organizuotas sporto renginys buvo Vokiečių gimnastikos ir sporto šventė (vok. Deutsches Turn- und Sportfest 1938) Breslau (dabartiniame Vroclave) 1938 m. liepą. Šis ypač nacionalistinis sporto renginys pažymėjo 125-ąsias vokiečių išsivadavimo karų prieš Napoleoną metines ir pirmuosius Geležinio kryžiaus apdovanojimus Breslau 1813 m.

1938 m. gruodžio 21 d. A. Hitleris dekretu pakeitė reicho sporto organizacijos pavadinimą į Nacionalsocialistinę Reicho kūno kultūros sąjungą (vok. Nationalsozialistischer Reichsbund für Leibesübungen, NSRL), perleisdamas jos pavaldumą NSDAP partijai. Jos būstinė buvo Vokiečių sporto namai (vok. Haus des Deutschen Sports) Berlyno sporto miestelyje (vok. Reichssportfeld).

Nacių sporto valdybos saulėlydis ir pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Antrasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė NSRL vaidmenį Vokietijoje ir jos kuruojamas sritis. Žūtbūtinis pasiruošimas karui sumažino kūno kultūros įtaką nacių Vokietijos visuomenėje militarizmo naudai. Dideli ir ištaigingi sporto renginiai didžiuosiuose miestuose, kuriais buvo siekiama sukelti nacionalistinius jausmus, buvo pakeisti kariniais paradais. Sėkmingiems sportininkams tapo ypač sudėtinga varžytis su fronto karo herojais dėl vokiečių visuomenės dėmesio.

Nepaisant to, kad NSRL dar keletą metų vaidino didelį vaidmenį jaunimo sporto veikloje, atmosfera pasikeitė. Daugybė vokiečių turėjo eiti į frontus, todėl NSRL susitelkė į jaunesnių atletų lavinimą ir jų renginių organizavimą. Jau 1940 m. lėšos varžybų organizavimui, tokių kaip prestižinės Kylio savaitės buriavimo varžybos, nebuvo skiriamos. Dėl karo padėties pasikeitus prioritetams, aukotojai ir finansiniai globėjai buvo raginami atsisakyti finansuoti anksčiau įtakingas nacių sporto vadovybės padalinius.[17] Šiuo laikotarpiu NSRL pardavinėjo loterijos bilietus kaip vieną iš savifinansavimo šaltinių.

H. fon Tšamero įtaka NSDAP partijoje taip pat ėmė sparčiai mažėti, nepaisant to, kad jis buvo vienas labiausiai pasišventusių nacių vadovų. Nesulaukęs karo pabaigos, jis mirė nuo plaučių uždegimo 1943 m. kovą. Naujuoju reichssportfiureriu tapo buvusiam vadovui artimas SA karininkas Arno Breitmejeris.

Užsitęsus karui, dauguma NSRL padalinių narių, tarp jų ir jaunučiai, turėjo eiti kovoti į visus frontus. Kadangi beveik nebuvo žaidėjų, išskyrus menkai organizuotus po fronto linijas išsibarsčiusius karo sporto renginius, sporto gyvenimas Vokietijoje praktiškai nutrūko. Paskutinė H. fon Tšamero und Osteno futbolo taurė vyko Vienoje 1943 m., o per kitus dvejus metus NSRL virto visiškai nereikšminga organizacija.

Po nacių Vokietijos kapituliacijos, 1945 m. gegužės 31 d. JAV karo valdyba išleido specialų įstatymą, draudžiantį NSDAP partiją ir visus jos padalinius. Geriau žinomas pavadinimu „Įstatymas Nr. 5“, šis denacifikacijos dekretas išformavo NSRL, visą jos infrastruktūrą ir departamentus.

NSRL išardymas reiškė, kad pokario rekonstrukcijos metais visos Vokietijos sporto organizacijos turi būti įkurtos iš naujo tiek Vakarų Vokietijoje tiek VDR. Net po Vokietijos susivienijimo 1990 m., šalyje nebuvo nebebuvo tokios įtakingos ir visa apimančios sporto organizacijos kaip DRL/NSRL savo geriausiais laikais.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip sporto valdymo organas, siekiantis kontroliuoti ir integruoti visas sporto veiklas Vokietijoje, DRL/NSRL turėjo itin gerai organizuotą struktūrą. Šis organizuotumas, kurio nacionalistinis rimtumas neretai buvo tiesiog teatrinis, sutapo su nacių partijos tikslais nuolat priminti vokiečiams, kad jie yra didelės šalies, Trečiojo Reicho, gyventojai. DRL statuto 2-ajame paragrafe rašoma:

Nacionalsocialistinės Reicho kūno kultūros sąjungos tikslas yra vokiečių, susibūrusių kartu į narių organizacijas, kūno ir charakterio lavinimas planuotais fiziniais pratimais ir nacionalinės sąmonės (vok. Volksbewußtsein) palaikymu Nacionalsocialistų valstybės dvasia

.

Nekalbant apie ideologiją, metodų ir siekių prasme gerai sutvarkyta DRL/NSRL sistema buvo veiksminga. Tai įrodo 1936 m. vasaros olimpinės žaidynės ir kiti svarbiausi renginiai. NSRL pavyko sukelti vienybės ir pasididžiavimo jausmus tarp Vokietijos sportininkų ir jų palaikytojų. Daugybė NSRL sisteminių patobulinimų sporto srityje naudojama ir šiandienos sporto organizacijose.

Pagal sporto šakas[taisyti | redaguoti kodą]

Be aukščiau paminėtų departamentų kai kurios NSRL globojamos šakos buvo atskirų sporto sąjungų žinioje ir kai kurios iš jų vis dar egzistuoja šiandien:

(1) Vasaros žaidimai apėmė žaidimus, vokiečių kalboje žinomus bendrai kaip „Turnspiele“: Schlagball (vokiška beisbolo versija), Fistball, Korbball (panašus į krepšinį), Schleuderball ir Ringtennis.

Pagal regioną[taisyti | redaguoti kodą]

Regioninis NSRL susiskirstymas sekė nacių partijos modeliu. Dažnai du ar daugiau apskričių (gaue) buvo įtraukta į vieną regioną, kuomet taip būdavo tikslinga padaryti.

(1) Tiuringija, Anhaltas ir Saksonija. - (2) Šlezvigas-Holšteinas, Hamburgas ir Meklemburgas. - (3) Palatinatas ir (nuo 1935) Saro kraštas. - (4) Austrija nuo 1938 m.

Narių pasiskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

1937 m. sausio mėn. NSRL turėjo 45 096 asociacijas ir 3 582 776 aktyvūs nariai (iš kurių 517 992 moterys ir 3 064 784 vyrai). 1939 m. balandžio 1 d. buvo 44 6622 asociacijos ir 3 668 206 aktyvūs nariai (iš kurių 526 084 moterys). Buvo praktikuojamos šios šakos:

Sporto šaka Associacijos /Skyriai Iš viso sportininkų Iš viso moterų
1. Meninė gimnastika 12 773 662 567 234 190
2. Futbolas 10 928 483 302 0
2. Regbis 52 1 925 0
2. Kriketas 6 88 0
3. Lengvoji atletika 7 366 268 183 58 817
4. Rankinis 4 774 152 943 14 229
4. Krepšinis 156 3 396 522
5. Plaukimas 2 643 129 142 41 482
6. Sunkumų kilnojimas 809 12 777 0
6. Imtynės 748 15 263 0
6. Džiudžitsu 220 7 957 68
7. Boksas 872 17 904 0
8. Fechtavimasis 548 9 088 2 505
9. Žolės riedulys 411 20 446 5 748
10. Tenisas 1 840 79 932 40 361
11. Irklavimas 757 49 942 11 433
12. Kanojų sportas 1 155 45 652 8 183
13. Čiuožimas ant ledo 369 13 944 4 907
13. Čiuožimas riedučiais 142 4 409 2 364
14. Slidinėjimas 2 099 88 395 26 793
15. Dviračių sportas 2 951 61 131 5 093
16. Buriavimas 460 19 069 832
17. Alpinizmas 510 168 450 28 536
18. Žygiai pėsčiomis 2 961 198 346 30 683
19. Boulingas 1 049 50 325 2 848
20. Šaudymas 14 310 418 404 2 730
21. Golfas 59 3 953 1 401
22. Bobslėjus 21 311 29
22. Rogutės ir skeletonas 67 2 197 682
23. Stalo tenisas 777 15 810 3 937
24. Biliardas 246 5 046 67

Numeracija pagal departamentus ir departamentų federacijas.

Renginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Atskirų sporto šakų čempionatus organizavo atitinkamos asociacijos ir federacijos. Svarbiausi NSRL tiesiogiai organizuojami renginiai:

Čempionatų taurių pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šiandienos Vokietijos futbolo asociacijos taurė, pradėta rengti 1934–1935 m., 1935–1943 m. buvo vadinama Tšamero taure „reichssportfiurerio“ Hanso fon Tšamero und Osteno garbei.
  • Mėgėjų Länderpokal, įkurta 1909 m., 1935–1942 m. buvo vadinama Reichsbundpokal.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Antisemitizmas 1936 metų Olympinėse žaidynėse
  • Arno Breitmeyer & Heinrich Hoffmann, Sport und Staat. Im Auftrage des Reichssportführers (2 vols).[18]
  • Werner Gärtner, Volk in Leibesübungen. Deutsches Turn- und Sportfest, Breslau 1938. Commissioned by the Reichssportführer.
  • Guido Von Mengden, Umgang mit der Geschichte und mit Menschen, Verlag Bartels & Wernitz.
  • Friedrich Mildner, Olympia 1936 und die Leibesübungen im Nationalsolzialistischen Staat, Buchvertrieb der Olympiade, Berlin 1936 (2 vols).
  • Paul Wolff, Was ich bei den Oympischen Spielen sah, Karl Specht Verlag, Berlin 1936.
  • Carl Diem, Das Olympiadebuch, Leipzig.
  • Heinrich Hoffmann, Die Olympischen Spiele 1936, 1936.
  • Willi Fr. Könitzer, Olympia 1936, published by the Reichssportverlag, Berlin 1936.
  • Konrad Sczygiol (Hrsg.), Deutscher Turner-Bund. Seine Gründung, Frankfurt/Tübingen 1950.
  • Dieter Steinhöfer, Hans von Tschammer und Osten; Reichssportführer im Dritten Reich, Berlin/München/Frankfurt a. M. 1973, ISBN 3870399457 ISBN 978-3870399450

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Nacionalsocialistinė reicho kūno kultūros sąjunga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Pavadinimo keitimas
  2. The History Place; Hitlerio triumfas
  3. Havemann, Nils (2006) Fußball unterm Hakenkreuz. Der DFB zwischen Sport, Politik und Kommerz Bonn: Bundeszentrale für politische Bildung
  4. 1933-45 Chronik/Rückblick mit scheinbaren Analogien und ohne Anspruch auf Vollständigkeit
  5. Bruce Campbell, The SA Generals and the Rise of Nazism
  6. Kurt Josef Wecker, Themenheft Gemeinde 48: Rituale für Fernstehende Bergmoser & Höller Verlag, Aachen
  7. Bernett, Hajo (1976), Guido von Mengden "Generalsstabschef" des deutschen Sports, Verlag Bartels & Wernitz.
  8. 'Sport und Staat
  9. H. fon Tšamero biografija
  10. Der "politische Sturm" um Carl Diem als Leiter der Sporthochschule Köln
  11. 1936 German Olympic symbols
  12. Symbolism of the DRL Eagle
  13. German Cricket league: History
  14. Karl Kastler, Fußballsport in Österreich, Von den Anfängen bis in die Gegenwart, Trauner, Linz 1972, pg. 56f
  15. Fischer, Gerhard & Lindner, Ulrich (1999). Stürmer für Hitler. Vom Zusammenspiel zwischen Fußball und Nationalsozialismus. Göttingen.
  16. Czech clubs in the German football structure 1938-1944
  17. Albert Oeckl - sein Leben und Wirken für die deutsche Öffentlichkeitsarbeit
  18. Sport und Staat