Abstrakcionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
V. Kandisnskio paveikslas, 1924 m.

Abstrakcionizmas yra XX amžiaus pradžioje atsiradusi moderniosios meno epochos srovė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Abstrakcionizmas atsirado apie 1910 m. beveik kartu Miunchene, Amsterdame ir Maskvoje. Ketvirtajame dešimtmetyje ši kryptis paplito Paryžiuje ir Niujorke, kur, gelbėdamiesi nuo fašizmo, emigravo daug Europos dailininkų.

Vienas iš Abstrakcionizmo pradininkų yra JAV išeivis iš Rusijos Vasilijus Kandinskis (1866 m.–1944 m.). Jis nepritampa nei prie impresionistų, nei prie P. Sezano, nei prie fovistų, nei prie ekspresionistų. 1910 m. pasirodė jo traktatas „Apie dvasingumą mene“. Tai pirmasis bandymas pagrįsti bedaiktį meną, kurio link abstraktėjančiais peizažais linksta dailininkas. Tais pačiais metais V. Kandinskas išdrįso eksponuoti savo pirmuosius spalvų muzikos bandymus, kurie davė pradžią tam, kas buvo pavadinta abstrakcionizmu. Jame pabrėžiamas psichologinis grynos spalvos poveikis (pvz., ryški raudona spalva gali mus veikti kaip trimito garsas).

Ko siekė abstrakcionistai[taisyti | redaguoti kodą]

Abstrakčios formos yra absoliučiai laisvos ir tiesiog neišsemiamos. Jos suteikia naują galią, kuri leidžia žmogui prasiskverbti giliau į gamtą - prie esmės, prasmingesnės negu tai, kas regima. Gamtos deformavimas būdingas kubizmui, tačiau čia dailininkai interpretuoja objektyvią realybę, o abstrakcionizme prasideda bedaiktis menas. Menininkas pirmiausia suvokia savo vidines reikmes ir tuomet bando perteikti jas vizualiniais simboliais. Jei spalvos daro fizinį poveikį, jei jas galima derinti, sukeliant visą skalę jausmų ir nuotaikų, jei formos irgi yra tam tikros jėgos, kurios veikia žmogaus sąmonę per fizinius pojūčius, tai kodėl neišnaudoti tų galimybių labai tikslingai ir apgalvotai, siekiant estetiniu atžvilgiu paveikti žiūrovą. Meno kūrinys susideda iš konkrečių formos ir spalvos segmentų, kurie tampa išraiškingi juos jungiant ir derinant: meno kūrinio forma yra ir jo turinys, bet koks meno kūrinio išraiškingumas priklauso nuo jo formos. Abstrakcija turi išvengti mūsų individualios egzistencijos vidinių reikmių ir kurti grynąjį meną, kuriame neatsispindėtų žmogaus tragedija, kuris būtų neasmeniškas ir universalus.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis „abstrakcionizmas“ buvo daug kritikuojamas. Siūlyta vadinti menu be objektų (non – objective), menu be figūrų (non – figurative). Abstrakcionizmo koncepciją toliau plėtojo olandas Pitas Mondrianas (Piet Mondrian), lenkas Kazimiras Malevičius, amerikietis Džeksonas Polokas (Jackson Pollock).

Modernizmo kryptys
Fovizmas | Kubizmas | Futurizmas | Ekspresionizmas |Abstrakcionizmas | Siurrealizmas | Art Deco | Dadaizmas