Winston Churchill

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vinstonas Čerčilis
Jungtinės Karalystės premjeras
Sir Winston S Churchill.jpg
Gimė: 1874 m. lapkričio 30 d.
Jungtinė Karalystė Vudstokas, Oksfordšyras, Didžioji Britanija
Mirė: 1965 m. sausio 24 d. (90 metų)
Jungtinė Karalystė Londonas, Didžioji Britanija
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas: 1940 m. gegužės 10 d. – 1945 m. liepos 26 d.
Ankstesnis: Neville Chamberlain
Vėlesnis: Clement Attlee
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas: 1951 m. spalio 26 d. – 1955 m. balandžio 7 d.
Ankstesnis: Clement Attlee
Vėlesnis: Anthony Eden
Partija: Konservatoriai
Commons-logo.svg Vikiteka: Winston ChurchillVikiteka
Parašas
Sir Winston Churchill signature.svg
Čerčilis 1912 m. kaip Pirmasis Admiraliteto lordas

Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis (angl. Winston Leonard Spencer Churchill; 1874 m. lapkričio 30 d. – 1965 m. sausio 24 d.) – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vinstonas Čerčilis gimė nedideliame Anglijos miestelyje netoli Vudstoko. Jo tėvas – žymus politikas lordas Rendolfas Čerčilis buvo Marlboro kunigaikščio Džono Spenserio Čerčilio sūnus. Motina – amerikiečių milijonieriaus Leonardo Džeromo dukra.

V. Čerčilis mokėsi uždarose mokyklose, taip pat ir Harrow mokykloje, kur mokėsi gana prastai, dažnai buvo baudžiamas už prastus rezultatus ir per mažas pastangas. Dėl nepriklausomo ir maištingo charakterio, kai kuriuos kursus kartojo keliskart, akademiniais pasiekimais nepasižymėjo, tačiau buvo mokyklos fechtavimosi čempionas.

1893 m. iš trečio karto įstojo į Karališkąją karo akademiją Sandherste. Nors tarp stojančiųjų buvo vienas paskutinių iš 102 kadetų, po dvejų metų jau buvo aštuntas pagal pažangumą. Vėliau paskirtas jaunesniuoju leitenantu husarų kavalerijoje. 1895 m. išvyko į Kubą kaip karinis stebėtojas, iš ten rašė straipsnius savaitraščiui „Saturday Review“.

Būdamas politiko sūnus, V. Čerčilis greitai ir pats įsitraukė į politiką, pradėdamas sakyti kalbas XIX amžiaus dešimtojo dešimtmečio Konservatorių partijos susirinkimuose.

1899 m. V. Čerčilis buvo Oldhame pasiūlytas kandidatu į parlamentą, tačiau rinkimuose pralaimėjo. Tuomet tapo karo korespondentu Pietų Afrikoje, iš kur rašė apie Anglų-būrų karą. Grįžęs, 1900 metais pasinaudojo išaugusiu populiarumu ir buvo išrinktas į parlamentą, kur Bendruomenės rūmuose dirbo nuo 1900 iki 1922 m. bei nuo 1924 iki 1964 m. Pradžioje buvęs konservatoriumi, jis 1904 metais perėjo į Liberalų partiją, bet 1923 m. vėl ėmė linkti prie konservatorių, į kurių partiją formaliai grįžo 1925 m.

Po 1906 m. rinkimų dalyvavo vyriausybės veikloje, kur sėkmingai dirbo ir 1908 m. paskirtas Prekybos tarybos pirmininku. Nuo 1911 m. buvo atsakingas už karines reformas. Pirmajame pasauliniame kare kelis mėnesius tarnavo Vakarų fronte.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Čerčilis vėl buvo Pirmasis admiraliteto lordas, atsakingas už karinį laivyną. 1940 metais Čerčilis paskirtas premjeru ir suformavo daugiapartinę vyriausybę. Būdamas ministru pirmininku, jis sukūrė naują – Gynybos ministro postą. Jo uždegančios kalbos buvo labai svarbios kare kovojančiai Jungtinei Karalystei.

V. Čerčilio draugystė su Franklinu D. Ruzveltu užtikrino karinės įrangos ir medžiagų tiekimą Atlanto vandenynu, kai įranga buvo vežama net ir Didžiajai Britanijai neišgalint susimokėti.

V. Čerčilis 1946 m. kovą Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu. Joje buvo sakoma: „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų Sąjungos įtakoje“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos