Svastika

Svastika nacistinės Vokietijos vėliavoje

Suomijos karo aviacijos rondelis su svastika. Suomijoje mėlyna svastika buvo valstybės simbolis 1918-1945 m.

Viena iš Indijos svastikų

Svastika, sūkurėlis – kryžius su užlenktais galais. Tai Saulės, ugnies ir kūrimo simbolis.

Svastika senovėje plačiai naudota indoiranėnų, hetitų, keltų, graikų ir baltų, beveik visuose pasaulio žemynuose. Svastika - šventas induizmo, budizmo ir džainizmo simbolis.

Vėliau svastika buvo panaudota ir Vokietijos herbe bei vėliavoje, dėl ko dabar svastika paprastai siejama su fašizmu ir neonacizmu. Svastikos simbolis kai kuriose šalyse draudžiamas platinti, viešai naudoti.

Baltų svastikos

Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu. Svastika – vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, tapoma ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, o taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas sūkurėlis.

Kernavėje rasti XIII amžiaus papuošalai (galvos vėrinio dalys, žiedai ir kt.) su svastikomis. Netoli ankstesnės Lietuvos Brastos, dabar miestas Brestas Baltarusijoje, atrasti prieš 2,5 tūkst. metų lietuvių protėvių pagaminti metaliniai iečių antgaliai su svastikomis jų šonuose.

Lietuvoje daug šimtmečių svastikos naudotos kilmingų šeimų herbuose, valstybės apdovanojimuose. Latvijos mieste Liepojoje dvi metro skersmens svastikos iškaltos ant paminklo Latvijos nepriklausomybės kovų 1919-1922 metais savanoriams.

Svastikos Rusijoje

Rusijos herbo ir svastikos kombinacija ant Rusijos Laikinosios valstybės pinigų

Rusijos teritorijoje svastikos žinomos nuo gilios senovės. Pvz., kasinėjamoje bronzos amžiaus Arkaimo (Аркаим) gyvenvietę (maždaug 3 tūkst. m. pr. m. e.) Pietų Uralo stepėse buvo aptikti 3, 4 ir 8 spindulių svastikos tipo ženklai.

Slaviškos svastikos, simbolizavusiuos tekančią saulę (Jarila), Šviesos pergalę prieš Tamsą, gyvenimo - prieš mirtį, buvo vadinamos kolovrat (коловрат 'rato sukimas'). Svastikas naudojo apeigose, statiniuose, drabužių ir kilimų raštuose. Svastika puošdavo namų rakandus ir ikonas.

Sankt Peterburgo Nekropolyje esantis M. Glinkos kapas papuoštas svastika. Svastika buvo papuošti kai kurie Laikinosios vyriausybės ir bolševikų leisti banknotai 1918-1922 m.
1918 m. Tarybų Rusijoje Pietryčių fronto Raudonosios armijos dalinių kareivių antrankoviniai raiščiai buvo su svastika, kurios centre buvo santrumpa РСФСР (RSFSR).

Po Antrojo pasaulinio karo Rusijoje buvo paplitusi vaikiška legenda, kad svastika sudaryta iš 4 raidžių Г (G), nes hitlerinės Vokietijos vadovų pavardės prasideda raide G: Gitler (Гитлер), Gebels (Геббельс), Gimler (Гиммлер), Gering (Геринг). Nors iš tikrųjų dalis šių pavardžių vokiečių kalboje prasideda raide H (Hitler, Himmler), dalis - raide G (Goebbels, Göring).

Taip pat skaitykite

• Saulė (simbolis)
• Saulės kryžius
• Juodoji saulė

Šaltiniai

Vikiteka