Svastika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Viena iš Indijos svastikų
Suomijos karo aviacijos rondelis su svastika. Suomijoje mėlyna svastika buvo valstybės simbolis 1918-1945 m.
1940 m. Lietuvių tautininkų sąjungos segtukas su svastika sukančia prieš laikrodžio rodyklę. Iš Petro Stankero rinkinio.
Svastika nacistinės Vokietijos vėliavoje


Svastika (卐) (skr. स्वस्तिक = svastika, iš svasti – 'gerovė, gerbūvis'), sūkurėlis – kryžius su užlenktais galais. Tai Saulės, ugnies ir kūrimo simbolis[1].

Svastika senovėje plačiai naudota indoiranėnų, hetitų, keltų, graikų ir baltų, beveik visuose pasaulio žemynuose. Svastika – šventas induizmo, budizmo ir džainizmo simbolis.

Vėliau svastika buvo panaudota ir nacių Vokietijos herbe bei vėliavoje, dėl ko dabar kai kuriose šalyse ji yra siejama su fašizmu ir neonacizmu ir draudžiama platinti, viešai naudoti.

Baltų svastikos[taisyti | redaguoti kodą]

Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu. Svastika – vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, tapoma ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Margučių raštuose svastikos aptinkamos kaip stambūs, savarankiški, įvairiai stilizuoti ženklai, dažniausiai komponuojami margučio šonuose, o taip pat deriniuose su kitais statiškais bei dinamiškais ženklais. Svastikos dinamiškumą vaizdingai nusako liaudiškas jos pavadinimas sūkurėlis.

Kernavėje rasti XIII amžiaus papuošalai (galvos vėrinio dalys, žiedai ir kt.) su svastikomis. Netoli ankstesnės Lietuvos Brastos, dabar miestas Brestas Baltarusijoje, atrasti prieš 2,5 tūkst. metų lietuvių protėvių pagaminti metaliniai iečių antgaliai su svastikomis jų šonuose.

Lietuvoje daug šimtmečių svastikos naudotos kilmingų šeimų herbuose, valstybės apdovanojimuose. Latvijos mieste Liepojoje dvi metro skersmens svastikos iškaltos ant paminklo Latvijos nepriklausomybės kovų 1919–1922 metais savanoriams.

Svastikos Rusijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Rusijos herbo ir svastikos kombinacija ant Rusijos Laikinosios valstybės pinigų

Rusijos teritorijoje svastikos žinomos nuo gilios senovės. Pvz., kasinėjamoje bronzos amžiaus Arkaimo (Аркаим) gyvenvietę (maždaug 3 tūkst. m. pr. m. e.) Pietų Uralo stepėse buvo aptikti 3, 4 ir 8 spindulių svastikos tipo ženklai.

Slaviškos svastikos, simbolizavusiuos tekančią saulę (Jarila), Šviesos pergalę prieš Tamsą, gyvenimo – prieš mirtį, buvo vadinamos kolovrat (коловрат 'rato sukimas'). Svastikas naudojo apeigose, statiniuose, drabužių ir kilimų raštuose. Svastika puošdavo namų rakandus ir ikonas.

Sankt Peterburgo Nekropolyje esantis M. Glinkos kapas papuoštas svastika. Svastika buvo papuošti kai kurie Laikinosios vyriausybės ir bolševikų leisti banknotai 1918–1922 m.
1918 m. Tarybų Rusijoje Pietryčių fronto Raudonosios armijos dalinių kareivių antrankoviniai raiščiai buvo su svastika, kurios centre buvo santrumpa РСФСР (RSFSR).

Po Antrojo pasaulinio karo Rusijoje buvo paplitusi vaikiška legenda, kad svastika sudaryta iš 4 raidžių Г (G), nes hitlerinės Vokietijos vadovų pavardės prasideda raide G: Gitler (Гитлер), Gebels (Геббельс), Gimler (Гиммлер), Gering (Геринг). Nors iš tikrųjų dalis šių pavardžių vokiečių kalboje prasideda raide H (Hitler, Himmler), dalis – raide G (Goebbels, Göring).


Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Svastika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka