Rumunijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Regatul României
Rumunijos karalystė
Flag of Bulgaria.svg
 
Coat of arms of Bessarabia.png
 
Flag of Austria-Hungary (1869-1918).svg
1881 – 1947 Flag of Romania (1965-1989).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Trăiască Regele
Location of
Rumunija 1939 m.
Sostinė Bukareštas
Kalbos rumunų
Valdymo forma Konstitucinė monarchija
Era Pirmasis pasaulinis karas
 - Deklaracija 1881
 - Socializmo revoliucija 1947 m.
Plotas 295 049 km²
Gyventojai
 - 1939 m. 20 000 000 
Valiuta Naujoji Rumunijos lėja

Rumunijos karalystė (rumun. Regatul României) – valstybė Europoje, viena iš nedaugelio, kuri per karus išlaikė beveik tokį patį teritorijos vientisumą nuo 1881 iki 1947 m., ir iki šiol turinti tokias pačias teritorijas. Valstybė nuo įsikūrimo ir iki 1913 m. buvo nedidelė, bet per Antrąjį Balkanų karą Rumunų karalystė išplito ir aneksavo keletą Bulgarijos regionų, o per Pirmąjį pasaulinį karą, padedant Rusijos imperijai, Rumunija plėtėsi į šiaurę, kovodama su Austrija-Vengrija. Nuo tų laikų Rumunijos karalystės teritorija beveik nekito, tik dalies teritorijos neteko, kai Moldova paskelbė nepriklausomybę.

18811947 m. šalį valdė 5 karaliai, pirmasis – Karolis I (1881–1914) ir paskutinis, kuris iki šiol yra gyvas – Mykolas I (1940–1947). Šalis buvo įvedusi konstitucinę monarchiją, todėl valstybė turėjo senatą ir ministrą pirmininką.

Rumunijos karalystės teritorijos kaita.

Karalystės raida turėjo 2 etapus:


Commons-logo.svg Vikiteka: Rumunijos karalystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka