Barbarosos operacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barbarosos operacija
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas
Map depicting actual (grey) and planned (white) Axis and Finnish advances during Operation Barbarossa and the contemporaneous Continuation War
Data: 1941 m. birželio 22 d. – gruodžio 5 d.
Vieta: Europinė TSRS dalis, įskaitant dabartinę Baltarusiją, Ukrainą, Moldova, Vakarinę Rusiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją
Rezultatas: Taktinė Ašies pergalė,

Strateginė ir operacinė Ašies nesekmė; Sovietų Sąjunga sustabdo puolimą ir nugali Vokietiją ir jos sąjungininkus

Kariaujančios pusės
Nacių Vokietija Nacių Vokietija
Rumunija Rumunijos karalystė
Flag of Italy (1861-1946) crowned.svg Italijos karalystė
Flag of Hungary (1920–1946).svg Vengrijos karalystė
Flag of First Slovak Republic 1939-1945.svg Slovakija
Flag of Independent State of Croatia.svg Kroatija

Suomijos vėliava Suomija

Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Vadovai
Nacių Vokietija Adolf Hitler
Rumunija Ion Antonescu

Suomija Carl Gustaf Emil Mannerheim

Sovietų Sąjunga Josifas Stalinas
Sovietų Sąjunga Georgijus Žukovas
Sovietų Sąjunga Semionas Budionas
Sovietų Sąjunga Klimentas Vorošilovas
Sovietų Sąjunga Dmitrijus Pavlovas (sušaudytas)
Karinė jėga
3 900 000 kareivių
4 300 tankų
4 389 lėktuvų
46 000 artilerijos
Karinė jėga frontuose:
2,9 milijonai karių
Bendra karinė jėga:
5 500 000
15 000–25 000 tankų,
35 000–40 000 lėktuvų
Nuostoliai
Daugiau nei 1 000 000 ~4 500 000

Operacija „Barbarosa“ (vok. Unternehmen Barbarossa) – kodinis 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenės įvykdyto įsiveržimo į TSRS pavadinimas. Planavimas pradėtas 1940 m. liepos 21 d. Planas patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. fiurerio direktyva Nr. 21.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Rytų frontas 1941 m. birželio 22 d. – rugpjūčio 25 d.

1939 m. Trečiasis Reichas ir TSRS pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą.

Planai[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos planai[taisyti | redaguoti kodą]

Vokiečių pajėgos buvo padalytos į tris atskiras armijų grupes. Pagal planą, nurodytą Fiurerio direktyvoje nr. 21, armijų grupė „Šiaurė“ turėjo pulti nuo Rytų Prūsijos link Leningrado, armijų grupė „Centras“ turėjo sumušti Baltarusijos TSR teritorijoje išsidėsčiusias Raudonosios armijos pajėgas ir pasukti į šiaurę link Leningrado, armijų grupė „Pietūs“ turėjo sunaikinti Raudonosios armijos pajėgas Ukrainos TSR teritorijoje.[1] Po to turėjo būti užimta Maskva ir Donbasas.[1]

TSRS planai[taisyti | redaguoti kodą]

Karinės pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijos pajėgos susidėjo iš trijų armijų grupių: „Šiaurė“, „Centras“ ir „Pietūs“.

TSRS pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Karo veiksmai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 s:Fiurerio direktyva nr. 21

Išorinės nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka