Barbarosos operacija

Barbarosos operacija
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų frontas
Data: 1941 m. birželio 22 d. – gruodžio 5 d. Vieta: Europinė TSRS dalis, įskaitant dabartinę Baltarusiją, Ukrainą, Moldova, Vakarinę Rusiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją Rezultatas: Taktinė Ašies pergalė, Strateginė ir operacinė Ašies nesekmė; Sovietų Sąjunga sustabdo puolimą ir nugali Vokietiją ir jos sąjungininkus
Kariaujančios pusės
Nacių Vokietija Rumunijos karalystė Italijos karalystė Vengrijos karalystė Slovakija Kroatija  Suomija	Sovietų Sąjunga
Vadovai
Adolf Hitler Ion Antonescu Carl Gustaf Emil Mannerheim	Josifas Stalinas Georgijus Žukovas Semionas Budionas Klimentas Vorošilovas Dmitrijus Pavlovas (sušaudytas)
Karinė jėga
3 900 000 kareivių 4 300 tankų 4 389 lėktuvų 46 000 artilerijos	Karinė jėga frontuose: 2,9 milijonai karių Bendra karinė jėga: 5 500 000 15 000–25 000 tankų, 35 000–40 000 lėktuvų
Nuostoliai
Daugiau nei 1 000 000	~4 500 000

Operacija „Barbarosa“ (vok. Unternehmen Barbarossa) – kodinis 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenės įvykdyto įsiveržimo į TSRS pavadinimas. Planavimas pradėtas 1940 m. liepos 21 d. Planas patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. fiurerio direktyva Nr. 21.

Priešistorė

Rytų frontas 1941 m. birželio 22 d. – rugpjūčio 25 d.

1939 m. Trečiasis Reichas ir TSRS pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą.

Planai

Vokietijos planai

Vokiečių pajėgos buvo padalytos į tris atskiras armijų grupes. Pagal planą, nurodytą Fiurerio direktyvoje nr. 21, armijų grupė „Šiaurė“ turėjo pulti nuo Rytų Prūsijos link Leningrado, armijų grupė „Centras“ turėjo sumušti Baltarusijos TSR teritorijoje išsidėsčiusias Raudonosios armijos pajėgas ir pasukti į šiaurę link Leningrado, armijų grupė „Pietūs“ turėjo sunaikinti Raudonosios armijos pajėgas Ukrainos TSR teritorijoje. Po to turėjo būti užimta Maskva ir Donbasas.

Karinės pajėgos

Vokietijos pajėgos

Vokietijos pajėgos susidėjo iš trijų armijų grupių: „Šiaurė“, „Centras“ ir „Pietūs“.

Išorinės nuorodos

Vikiteka