Krištolinė naktis
Krištolinė naktis (vok. Kristallnacht) – pogromas 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktimis, kai Vokietijos naciai planingai puolė žydus ir naikino bei grobė jų turtą. Ironiškas pavadinimas prigijo dėl rytą po pogromo gatvėse likusių sudaužytų žydų krautuvių vitrinų stiklo šukių.
Krištolinės nakties pretekstu tapo Paryžiuje jauno Vokietijos žydo H. Grynszpano, nepatenkinto, kad SS iškeldino jo tėvus į Lenkiją, pasikėsinimas prieš Vokietijos diplomatą E. vom Rathą. Adolfui Hitleriui pritarus dvi paras hitlerjugendas, SA ir SS siaubė bei degino žydų namus, parduotuves, sinagogas, ligonines, mokyklas. 91 žydas buvo užmuštas, šimtai sužeista, per 30 000 suimta ir išsiųsta į koncentracijos stovyklas (per tris mėn., iki buvo paleisti, 2000–2500 jų mirė). Po Krištolinės nakties žydai dar turėjo sumokėti 1 mlrd. reichsmarkių baudą (draudimo kompanijoms įstatymu uždrausta kompensuoti žydams prarastą turtą), be to, buvo konfiskuota 20 % kiekvieno žydo nuosavybės. 1938 m. lapkričio 15 d. žydų vaikams uždrausta lankyti Vokietijos mokyklas.
Krištolinė naktis tapo Trečiojo Reicho žydų naikinimo politikos pradžia.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Krištolinė naktis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 81 psl.