Ahnenerbe

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Ahnenerbe“ emblema

Ahnenerbe (liet. Protėvių paveldas) - nacistinėje Vokietijoje veikusi pseudomokslinė tyrimų organizacija, vėliau pasukusi veiklą į okultinius ir nusikalstamus (pavyzdžiui, eksperimentavimo su žmonėmis) tyrinėjimus.

1935 m. liepos 1 d. Reichfiurerio SS Heinrich Himmler, Herman Wirth ir Richard Walther Darré įsteigė „Pirmykštės dvasios istorijos tyrimo bendrija, Vokiečių paveldas“ (vok. „Studiengesellschaft für Geistesurgeschichte‚ Deutsches Ahnenerbe e. V.“, kuri 1937 m. buvo pervadinta į Protėvių paveldo tyrimo ir mokymo bendriją (vok. „Forschungs - und Lehrgemeinschaft das Ahnenerbe e. V.“).

Veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Iki Antrojo pasaulinio karo[taisyti | redaguoti kodą]

Bendrija buvo įkurta užsiimti antropologijos tyrinėjimais (pirmiausia Henriko I laikų istorija) ir „arijų rasės“ antropologine ir kultūrine istorija, tačiau vėliau pasuko į skandinavų mitologijos tyrinėjimus, susiedama juos su idėjomis, kad kažkada Šiaurės tautos valdė visą pasaulį.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios bendrija jau turėjo virš 30 įvairių mokslo sričių skyrių (pvz., geofizikos, entomologija, mitologijos, etnografijos, medicinos, vėžio ir kitų ligų tyrinėjimams ir kt.). Bendrija taip pat turėjo fotolaboratoriją, muziejų, keletą bibliotekų įvairiuose miestuose - Miunchene, Zalcburge ir kt.

Bendrijos pagrindinė veikla nebuvo tik tyrinėjimai laboratorijose, ji rengė ekspedicijos į kitas šalis (pavyzdžiui, į Tibetą, kurią organizavo Ernst Schäfer 1938 m.), organizavo posėdžius ir kongresus. Kartu bendrija kartu su SS siekė įtakos visose mokslo srityse ir universitetų bei mokyklų mokymo programose.

Antrojo pasaulinio karo metais[taisyti | redaguoti kodą]

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui „Ahnenerbe“ veikla irgi pasikeitė. Bendrijos nariai galėjo atvirai naudoti nacių prigrobtomis kultūros vertybėmis savo tyrinėjimams.

1940 m. Ahnenerbe prarado savo nepriklausomybę ir kaip „Tarnyba A“ (vok. Amt A) įtraukta į SS struktūrą. „Germaniškose“ valstybėse Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje bendrija „mokslo tikslais“ ėmė verbuoti savanorius stoti į Waffen-SS. Tuo pačiu Ahnenerbe rengė projektus, kuriuose buvo šlovinama vokiečių tauta ir germanų paveldas.

1942 m. „Ahenerbe“ draugijoje, remiant Waffen-SS, buvo įkurtas Gynybos mokslo tyrimų institutas (vok. „Institut für wehrwissenschaftliche Forschung“). Šis institutas atlikinėjo tyrimus su žmonėmis - tam buvo pasitelkiami koncentracijos stovyklų (pvz., Dachau) kaliniai. Institute „dirbo“ ne tik gydytojai, bet ir Waffen-SS nariai. Sigmund Rascher atlikinėjo eksperimentus su žmonių ištverme šalčiui, August Hirt - su įvairiomis dujomis. Koncentracijos stovyklose žuvusių kalinių palaikai dažnai buvo išgabenami į šį institutą ir ten tyrinėjami arba panaudojami skeletams gaminti.

Šie eksperimentai su žmonėmis po karo buvo vienas iš Niurnbergo proceso kaltinimų.

Po karo[taisyti | redaguoti kodą]

Niurnbergo proceso metu buvo nuteisti kai kurie „Ahnenerbe“ nariai, pavyzdžiui, Wolfram Sievers (mirties bausme 1947 m.). Kitas narys - Sigmund Rascher dar nesibaigus karui pats pateko į nacių nemalonę ir buvo nukankintas Dachau koncentracijos stovykloje.

Kiti „Ahnenerbe“ nariai po kurio laiko pratęsė savo tyrinėjimus kitose organizacijose ar bandė atgaivinti „Ahnenerbe“ veiklą - 1980 m. buvo atidarytas Herman Wirth muziejus, tačiau, kai spaudoje pasirodė šio Ahnenerbe veikėjo praeities istorija[1], muziejus nedelsiant buvo uždarytas.

Kodėl mokslininkai savanoriškai dalyvavo „Ahnenerbe“ veikloje, negali būti vienareikšmiškai atsakyta, nes ne visi buvo aktyvūs nacionalsocialistai. Galima manyti, kad juos traukė didelės tyrinėjimų galimybės Trečiojo Reicho laikais.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]