Hans Frank

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Hansas Frankas
vok. Hans Michael Frank
Bundesarchiv Bild 121-0270, Polen, Krakau, Polizeiparade, Hans Frank.jpg
H.Frankas Krokuvoje
Gimė: 1900 m. gegužės 23 d.
Karlsrūjėje
Mirė: 1946 m. spalio 16 d. (46 metai)
Niurnberge
Veikla: advokatas, Vokietijos valstybės ir politinis veikėjas, okupuotos Lenkijos generalgubernatorius, Reichsleiteris
Alma mater: 1926 m. Kylio universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Hans FrankVikiteka

Hansas Frankas (vok. Hans Michael Frank, g. 1900 m. gegužės 23 d. Karlsrūjėje1946 m. spalio 16 d. Niurnberge) – advokatas, Vokietijos valstybės ir politinis veikėjas, okupuotos Lenkijos, Generalgubernijos generalgubernatorius (19391945 m.). Reichsleiteris.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1926 m. baigė teisės mokslus Kylio universitete. Buvo VNSDP advokatas, atstovavo Hitleriui 150-tyje procesų.

1923 m. įstojo į SA. Alaus pučo dalyvis. 1930 m. išrinktas reichstago deputatu. Naciams atėjus į valdžią paskirtas Teisingumo minsterijos reichskomisaru. Vienas iš naujojo Baudžiamojo kodekso, propaguojančio liaudies vertybių apsaugos principus, autorių. „Ilgųjų peilių nakties“ metu bandė sulaikyti šturmuotojų neteisėtus veiksmus.

H. Frankas, nepaisant jauno amžiaus, užėmė svarbias pareigas: buvo Bavarijos teisingumo ministras, justicijos reichsministras, vėliau – reichsministras be portfelio, VNSDP reichsleiteris. Jis taip pat buvo Vokietijos teisės akademijos prezidentas, Vokiečių teisės instituto įkūrėjas, Tarptautinių teisės rūmų prezidentas.

1939 m. spalio mėn. okupavus Lenkiją Hitleris H. Franką paskyrė okupuotų Lenkijos teritorijų valdybos viršininku, vėliau – Lenkijos generalgubenatoriumi (rezidavo Krokuvoje). Kartu jam suteiktas SS obergrupenfiurerio rangas. Savo vykdomą politiką jis suformulavo taip: „Su Lenkija reikia elgtis kaip su kolonija. Lenkai taps Didžiosios Vokietijos vergais“. Per septynis jo valdymo metus Lenkijos teritorijoje nužudyta 5,384 mln gyventojų, išvogtas jos nacionalinis turtas, į Vokietiją darbams išvežta daug gyventojų.[1]

H.Franko lavonas po egzekucijos

Niurnbergo tribunole buvo vienas iš 24-rių svarbiausių kaltinamųjų. H.Frankas kaltintas sąmokslu prieš taiką, karo nusikaltimais ir nusikaltimais prieš žmoniją. Duodamas parodymus sakė, kad nežinojo apie egzistavusias koncentracijos stovyklas, kad 14 kartų rašė atsistatydinimo pareiškimus.[2]

Nuteistas mirties bausme pakariant. Vienintelis iš nuteistųjų mirti pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo padarytų nusikaltimų. Nuosprendis įvykdytas 1946 m. spalio 16 d.

Papildoma informacija[taisyti | redaguoti kodą]

  • H. Frankui buvo pavesta atlikti tyrimą, įrodantį, jog Hitleris neturi žydų kraujo;
  • Vykstant Niurnbergo procesui du kartus nesėkmingai bandė nusižudyti.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. [1] (www.hrono.info)
  2. [2] (peoples.ru)