Dancigo koridorius

Dancigo koridorius (vok. Danziger Korridor, lenk. korytarz gdański), arba Lenkijos koridorius (vok. Polnischer Korridor, lenk. Korytarz polski) – Versalio sutartimi Lenkijai atitekusių žemių dalis, 71 km pločio juosta, turėjusi priėjimą prie Baltijos jūros ir 1919–1939 m. į dvi dalis padalijusi Vokietiją. Dancigo koridorių nuo Rytų Prūsijos skyrė laisvojo miesto statusą turėjęs Dancigas (dab. Gdanskas).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dancigo koridorius istoriškai buvo lenkiška teritorija, kadangi iki XVIII a. padalijimų priklausė Lenkijai ir dauguma teritorijos gyventojų buvo lenkai. Koridorius suformuotas iš dalies buvusios Vakarų Prūsijos provincijos, iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos priklausiusios Vokietijai, vykdant Vudro Vilsono Keturiolikos punktų programą.^[1]

Kadangi Dancigas ribojo Lenkijos galimybes naudotis uostu, 1924 m. lenkai prie Baltijos jūros pasistatė didelį Gdynės uostą^[2]. 1939 m. Vokietija pareikalavo, kad Dancigas būtų prijungtas prie Vokietijos, o per Dancigo koridorių būtų padarytas eksteritorialus vokiečių koridorius. Lenkijai nesutikus, atsirado dar viena dingstis pradėti invaziją į Lenkiją^[3].