Prokletijės kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prokletijos kalnai. Valbonos perėja šiaurės Albanijoje
Komano tvenkinys Drino kanjone

Prokletijės kalnai (serb. Проклетије, alb. Bjeshkët e Nemuna, 'Prakeiktieji kalnai') arba Šiaurės Albanijos Alpės (alb. Alpet Shqiptare) – Dinarų kalnams priklausantis kalnų masyvas Albanijos, Juodkalnijos ir Serbijos (Kosovo) teritorijose. Aukščiausia viršukalnė – Jezerca (2994 m). Ji yra šiaurės Albanijoje ir yra aukščiausia ne tik Prokletijos kalnuose, bet ir visuose Dinaruose. Čia iškilusios ir aukščiausios Juodkalnijos ir Kosovo viršukalnės – atitinkamai Zla Kolata (2534 m) ir Džeravica (2656 m).

Kalnai sudaryti iš kalkakmenio, ryškiai paveikti karstinės ir ledynų erozijos, stačiomis viršūnėmis. Gausu kanjonų (žymiausias – Rugovos, Serbijoje), gilių tarpukalnių slėnių. Telkšo keletas nedidelių ledyninių ežerų (Plavo, Buni Jezercės, Silbicės, Džeravicos ir kt.). Prokletijos kalnuose ištakas gauna pagrindinės Driną sudarančios upės – Tara ir Limas, taip pat išteka Baltasis Drinas, Ibaras, Cijevna. Yra keletas skaidraus krištolinio vandens krioklių (Baltojo Drino, Grunaso).

Dėl savo atokumo, neprieinamumo Prokletijės kalnai retai gyvenami, todėl čia išlikę daug nepaliestos gamtos. Kalnai apaugę spygliuočių miškais ir krūmynais, yra apie 2000 augalų rūšių, dalis jų – endeminės. Čia yra ir didžiausia drugių įvairovė Europoje (140 rūšių). Kalnuose tebegyvena jau daug kur Europoje išnykę gyvūnai – rudieji lokiai, pilkieji vilkai, lūšys, gemzės, šakalai, rudosios lapės, miškinės katės, ūdros, alpinės salamandros, ugninės salamandros, didieji apuokai, vapsvaėdžiai, kilnieji ereliai, sakalai keleiviai, akmeniniai keklikai. Kalnų gamta saugoma dvejuose nacionaliniuose parkuose (abu Albanijoje): Tetčio ir Valbonos.


Commons-logo.svg Vikiteka: Prokletijės kalnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka