Venecijos Albanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Venecijos respublika 1560 m. Venecijos Albanija parodyta rausva spalva piečiau Ragūzos respublikos, ties Kotoru.

Venecijos Albanija (it. Albania Veneta) - buvusios Venecijos respublikos valdos pietų Dalmatijoje, egzistavusios nuo 1420 m. iki 1797 m. Pradžioje apėmė dabartinės šiaurinės Albanijos ir Juodkalnijos pakrantes, bet 1571 m. Albanijos ir pietų Juodkalnijos pakrantes užėmė Osmanų imperija.[1].

Pavadinimas ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis Veneta itališkame pavadinime Albania Veneta atsirado tam, kad atskirtų nuo osmanams priklausiusios Albanijos, kuri buvo vadinama Albania Ottomana ir kuri driekėsi nuo Kosovo iki pietų Albanijos.[2].

Venecijos valdos driekėsi nuo pietinės Dubrovniko (Ragūzos) respublikos ribos iki Duresio Albanijos pakrantėje. Venecijai priklausiusi teritorija niekada nesidriekė gilyn į žemyną daugiau nei 20 km nuo Adrijos jūros. 1573 m. pietinė Venecijos Albanijos riba pasislinko iki Kufino kaimo ties Budva, nes osmanai užėmė Barą ir Ulcinį.

Venecijos Albanijos centras buvo Kotoro įlankos apylinkės ir apėmė Kotorą, Risaną, Perastą, Tivatą, Herceg Novį, Budvą ir Sutomorę.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Venecija nuo X a. dažnai imdavo valdyti mažus pietinės Dalmatijos kaimus, o nuo 1420 m. tą regioną ėmė valdyti nuolat. Venecijiečiai sparčiai asimiliavo dalmatų kalbą į venetų kalbą.

Teritorijos apie Kotorą nuo 1420 iki 1797 m. buvo Venecijos Albanija, Venecijos respublikos provincija.[3].

XV a. osmanams ėmus užkariauti Balkanus Dalmatijoje ėmė gausėti krikščionių slavų. XVII a. pabaigoje romaniškai kalbantys gyventojai istorinėje Venecijos Albanijoje jau buvo mažuma.[4]

1797 m. Prancūzijos imperija užkariavo ir likvidavo Venecijos respubliką. Venecijos Albanija tapo Italijos karalystės dalimi.[5] 1809 m. šios žemės buvo prijungtos prie Prancūzijos Ilyrijos provincijų, o 1814 m. - prie Austrijos imperijos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Cecchetti, Bartolomeo. Intorno agli stabilimenti politici della repubblica veneta nell'Albania. In: Atti del Regio Istituto veneto di scienze, lettere ed arti. Bd. 3, Seria 4, S. 978-998. 1874
  2. Paulucci, Luigi. Le Bocche di Cattaro nel 1810 Edizioni Italo Svevo.Trieste, 2005. pag. 24
  3. Durant, Will. The Renaissance. MJK Books. New York, 1981. pag. 121
  4. Randi, Oscar. Dalmazia etnica, incontri e fusioni. Tipografie venete. Venezia 1990 pag. 37-38
  5. Sumrada, Janez. Napoleon na Jadranu / Napoleon dans l'Adriatique. Zalozba Annales. Koper, 2006. pag. 159