Deutsche Luft Hansa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deutsche Luft Hansa
IATA
- 		ICAO
- 		Šaukinys
-
Įkurta 1926 m.
Veikla sustabdyta 1945 m. balandis
Pagrindinis oro uostas Berlynas Tempelhofas
Antriniai oro uostai Frankfurtas Main
Kelnas Butzweilerhof
Miunchenas Oberwiesenfeld
Halė/Leipcigas Schkeuditz
Hamburgas Fuhlsbüttel
Būstinė Berlynas
Vadovybė Ernhard Milch (1926-1933 m.)
Otto Merkel
Martin Vronsky

Deutsche Luft Hansa A.G. (nuo 1933 m. – Deutsche Lufthansa, taip pat naudoti pavadinimai Luft Hansa, Lufthansa bei DLH) buvo 1926–1945 m. veikusi Vokietijos nacionalinė aviakompanija.

Nors „Deutsche Luft Hansa“ buvo 1953 m. įkurtos šiuolaikinės Vokietijos aviakompanijos „Lufthansa“ pirmtakė, abi aviakompanijos naudojo tokį patį logotipą, tačiau teisinio tęstinumo tarp jų nėra.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fokker-Grulich F.II – lėktuvas, su kuriuo buvo atliktas pirmasis „Deutsche Luft Hansa“ skrydis Ciūricho Dübendorf’o oro uoste

„Deutsche Luft Hansa Aktiengesellschaft“ buvo įkurta 1926 m. sausio 6 d. Berlyne. Įmonės pavadinimu buvo demonstruojama aliuzija į Hanzą – viduramžių vokiečių miestų prekybinę sąjungą. Aviakompanija bnuvo įkurta Vokietijos vyriausybės iniciatyva, skatinant tuo metu didžiausių šalies aviakompanijų „Deutscher Aero Lloyd“ (buv. „Deutsche Luft-Reederei" (1917–1923 m.) ir „Junkers Luftverkehr“ (įkurta. 1919) susijungimą.[1] Vokietijos vyriausybės tikslas buvo sumažinti aviakompanijoms skiriamas subsidijas ir pasiekti masto ekonomijos aviacijos sektoriuje.

Aviakompanijos logotipu tapo DLR ir jo įpėdinės naudotas stilizuotas gervės siluetas.

Naujosios aviakompanijos įsteigimas įvyko tuo metu, kai buvo nuspręsta sumažinti Versalio sutartimi Antantės įvestus apribojimus Vokietijos aviacijos sektoriui.

Junkers F.13

„Deutsche Luft Hansa“ perėmė jos steigėjų 1527 darbuotojus ir daugiausiai iš perdarytų Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvų sudarytą 162 orlaivių parką. Aviakompanijos centriniu oro uostu tapo Berlyno Tempelhofo oro uostas. Iš jo pirmu „Deutsche Luft Hansa“ reguliariu maršrutu Berlynas-Halė-Erfurtas-Štutgartas-Ciūrichas 1926 m. balandžio 6 d. pakilo aviakompanijos Fokker F.II. Tais pačiais metais įmonė įsigijo dalį Vokietijos-SSRS aviakompanijos „Deruluft“ akcijų ir pradėjo skraidyti maršrutu Berlynas-Maskva (per Karaliaučių, Kauną ir Velikije Luki), laikytų vienu ilgiausių maršrutų. Tais pačiais metais buvo atidaryti reisai į Paryžių. Aviakompanija tapo viena iš pirmųjų, pradėjusių vykdyti naktinius skrydžius – pirmieji tokie reisai vyko į Karaliaučių naudojant Junkers G 24 lėktuvą. Reisas pasirodė toks sėkmingas, kad po keleto metų dėl jo buvo panaikintas atitinkamas naktinis traukinio maršrutas. Pirmaisiais savo veiklos metais įmonės lėktuvai nuskrido daugiau nei 6 mln. kilometrų, pervežė 56 268 keleivius ir 560 tonų pašto ir krovinių.

Pašto lėktuvas Heinkel He 12 parengtas katapultavimui nuo pašto laivo „Bremen“

XX. a trečiame dešimtyje įmonė sparčiai plėtėsi Vokietijoje bei užsienyje, sudarydama bendro kodo susitarimus. Pvz. tik įsikūrus Ispanijos nacionalinei aviakompanijai „Iberia“, „Luft Hansa“ susitarė dėl reiso Berlynas-Madridas atidarymo. Netrukus pradėti daugiasegmenčiai skrydžiai į Artimuosius Rytus, Tokiją. Įmonė eksperimentavo su skrydžių per Atlantą bandymais: 1928 m. balandžio mėn. „Luft Hansa“ ir airių pilotų pilotuojamas Junkers W 33 iš Dublino atliko pirmą skrydį per šį vandenyną iš rytų į vakarus. 1929–1935 m., siekiant sutrumpinti pašto pristatymo per Atlantą terminus, vykdyti kombinuoti reisai – pašto laivams „Europa“ ar „Bremen" pasiekus Atlanto vidurį, iš jų būdavo katapultuojamas pašto lėktuvas Heinkel He 12, keletu dienų aplenkdavęs garlaivį.[2] Panaši schema buvo taikoma ir Pietų Atlante naudojant hidroplanus Dornier Do J Wal (1933 m. pagal vieningą sistemą pervadintus Do 16).[3]

Įmonės vadovybė simpatizavo kylančiai NSDAP. 1932 m. parlamento rinkimų kampanijos metu ji nemokamai suteikė vieną lėktuvą Adolfo Hitlerio rinkiminei kampanijai. NSDAP savo įvaizdžio formavimui sėkmingai išnaudojo šią technikos naujovę, užsitikrindama galimybę greičiau nei kitos partijos pervežti savo vadovybę tarp daugybės rinkiminių renginių. Po rinkimų, 1933 m. H. Geringas įmonės vadovą Erhardą Milchą (NSDAP narį nuo 1929 m.) paskyrė aviacijos ministru.[1]

NSDAP paėmus valdžią „Luft Hansa“ tapo viena iš priedangų, už kurios buvo organizuojamas Vokietijos ginklavimasis. „Luft Hansa“ pilotais buvo kuriamos Liuftvafės pilotai, o kai kurie skrydžiai buvo naudojami pasiruošti atitinkamų užsienio miestų bombardavimui, jų metu vokiečiai padarė invazijai reikalingas kokybiškas rytinės Britanijos pakrantės nuotraukas.[4]

Luft Hansa Focke Wulf GL 18, naudoti 1926-1929 m.

Svarbia užduotimi „Deutsche Luft Hansa“ laikė pašto pristatymo terminų mažinimą. 1930 m. įmonė pasiekė pašto pristatymo rekordą – maršrutu Viena-Budapeštas-Belgradas-Sofija-Stambulas paštą pervežusi per 24 valandas. Tokiu pat tikslu 1930 m. „Deutsche Luft Hansa“, kartu su Kinijos transporto ministerija įkūrė bendrą įmonę „Eurasia Corporation“. Šisis susitarimas užtikrino „Luft Hansa“ pašto pervežimo tarp Vokietijos ir Kinijos monopoliją bei pateikimą į Kinijos vidaus rinką. Jau 1931 m. įmonė atidarė maršrutą Šanchajus-Nankinas-Pekinas, kurį aptarnavo lėktuvai Junkers W 34. 1934 m., po keleto metų bandymų, DLH atidarė pirmąjį pasaulyje oro pašto maršrutą į Pietų Ameriką. Pradžioje maršrutas buvo kombinuotas – pusiaukelėje iš laivo buvo katapultuojami pašto lėktuvai Dornier Wal.  1936 m. šiame maršrute pradėti naudoti Dornier Do 18, pritaikyti ir instrumentiniams skrydžiams. Nuo 1936 m. „Deutsche Luft Hansa“ siekė pradėti tiesioginius pašto reisus į JAV, tačiau pastarosios valdžia dėl politinių priežasčių nedavė atitinkamo leidimo.

Luft Hansa Ju 52 ir Fw 200

Tarp Berlyno, Amsterdamo ir Londono pradėjus naudoti Junkers G.38 (tuo metu didžiausią pasaulyje keleivinį lėktuvą), o tarp Berlyno, Hamburgo, Kelno ir Frankfurto – Junkers Ju 52/3m ir Heinkel He 70, atsirado vadinamieji greitieji – „Blitz maršrutai“ (vok. Blitzstrecken). 1935 m. įmonė pradėjo naudoti pirmus ne Vokietijoje pagamintus orlaivius: du Boeing 247 ir vieną Douglas DC-2.

1937 m. „Luft Hansa“ sėkmingai išsiplėti vidinėje Pietų Amerikos rinkoje tapusi viena iš Ekvadoro aviakompanijos „Sociedad Ecuatoriana de Transportes Aéreos“ (SEDTA) ir „Lufthansa Perú“ steigėjų. Maršrutai šiose šalyse buvo vykdomi Junkers W 34 orlaiviais. Tais pačias metais pradėti skrydžiai maršrutu Berlynas-Bagdadas-Teheranas. 1938 m. pradėjus eksploatuoti keturmotorį Focke-Wulf Fw 200, atsirado galimybės pradėti reisus su vienu į Niujorką ir Tokiją su vienu sustojimu.1939 m. balandžio 1 d. „Deutsche Luft Hansa“ lėktuvais Fw 200 pradėjo reguliarius skrydžius į Brazilijos miestus Natalį, Rio Grande del Norte ir Čilės sostinę Santjago de Čile. Netrukus buvo pradėti reisai į Bankoką, Hanojų ir Tokiją.

1938 m. buvo sėkmingiausi Luft Hansa“ istorijoje: vien reguliariais reisais Europoje nuskrista 19,3 mln. kilometrų, pervežta 254 713 keleivių ir 5 288 tonos pašto ir krovinių.

Ketvirtajame dešimtyje „Luft Hansa“ orlaiviais buvo atlikta daug civilinių žvalgybinių misijų, dauguma kurių buvo skirta pasirengimui skrydžiams per Pietų Atlantą. Trečiosios vokiečių ekspedicijos į Antarktiką metu, 1938–1939 m. dvejais įmonės Dornier Wal hidroplanais buvo atlikti apie 350 000 km2 Antarktidos teritorijos fotografavimo darbai. Ši teritorija vėliau gavo Naujosios Švabijos pavadinimą.

Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trečiojo Reicho laikų „Deutche Luft Hansa“ lėktuvo įgulos ženklelis – įmonės logotipą vainikuoja erelis su svastika
„Deutches Luft Hansa“ Junkers Ju 52 „Otto Falke“ Belgrado oro uoste, 1941 m.

1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus karui dauguma „Luft hansa“ civilinių skrydžių buvo nutraukti, o orlaiviai ir dauguma personalo buvo perduoti Liuftvafei. Karo metru nutrūko ir tarptautiniai „Luft Hansa“ susitarimai: 1940 m. lapkritį Kinijos vyriausybės iniciatyva savo veiklą baigė „Eurasia Corporation“, 1943 m. Brazilijos valdžia nacionalizavo „Syndicato Condor" ir pervadino „Cruzeiro do Sul". Įmonė išlaikė keliolika maršrutų Vokietijos viduje, į okupuotas teritorijas neutralias valstybes bei šalis sąjungininkes, tačiau bilietų pardavimai buvo kontroliuojami karinės valdžios ir buvo skirti visų pirma karo tikslams. Įmonė pagrindinį dėmesį skyrė orlaivių priežiūrai ir remontui. Karo pabaigoje dauguma orlaivių buvo perdaryti į karinius transportinius. Lėktuvas paskutiniu reguliariu „Deutsche Luft Hansa“ skrydžiu maršrutu Berlynas – Miunchenas pakilo 1945 m. balandžio 21 d., tačiau lėktuvas nukrito prieš pat atvykimą.[5] Sekančią dieną įvyko dar vienas, nereguliarus, „Luft Hansa“ skrydis iš Berlyno į Varnemiundę.

Po Vokietijos kapituliacijos ir okupacijos, visus lėktuvus perėmė Sąjungininkai, o „Deutsche Luft Hansa“ buvo likviduota. Paskutinis jos turtas buvo nurašytas 1951 m. sausio 1 d., įmonė iš registro išbraukta tik 1965 m.[1]

Prievartinio darbo naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo Pasaulinio karo metais „Deutsche Luft Hansa“ padaliniuose dirbo iki 10 tūkst. prievarta atvežtų darbuotojų iš okupuotų teritorijų. Trap jų buvo ir vienas Lietuvos karo aviacijos pradininkų Adolfas Bliumentalis. Pagrindinėje „Luft Hansa“ įmonėje Tempelhofo oro uoste tokiems darbininkams buvo įrengtas ištisas barakų kompleksas.[6][7][8] 2012 metais archeologų komanda kasinėjo „Luft Hansa“ valdytos stovyklos vietą Tempelhofo oro uoste.[9]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Deutche Luft Hansa“ skraidyti į Lietuvą pradėjo 1937 m.,[10][11] perėmusi iki tol kartu su „Deruluft“ vykdytą maršrutą Nr. 3 (Berlynas-Dancigas-Karaliaučius) ir jo atsišakojimus 3a (Karaliaučius-Kaunas-Velikije Luki-Maskva) ir 3b (Karaliaučius-Kaunas-Ryga-Talinas-Leningradas).[12] „Luft hansa“ skrydžiai maršrutu Kaunas-Karaliaučius (reiso Nr. 33) vykdavo kasdien, truko kiek daugiau nei vieną valandą (į Kauną 10:10-11:15, iš Kauno – 12:20-13:35) ir 1938 ir 1939 m. kainavo 43 litus (18 reichsmarkių). Iš Kauno lėktuvas toliau skrisdavo į Rygą (bilieto kaina 1938 m. – 43 litai arba 30 latų arba 18 reichsmarkių,[13] 1939 m. – atitinkamai 40, 35 arba 12),[14] Taliną ir Helsinkį. Skrydžiai buvo vykdomi Junkers Ju 52 orlaiviais, kartais – Focke-Wulf Fw 200. 1940 m. aviakompanijos tvarkaraštyje reisų į Kauną nebeliko, reisas Nr. 33 buvo nukreiptas iš Karaliaučiaus į Rygą.[15]

Rengiantis įkurti pirmąja nacionalinę aviakompaniją „Lietuvos Oro linijos“, 1937–1938 m. jos lakūnai J. Dženkaitis, S. Mockūnas ir radistas A. Jankūnas stažavosi „Luft Hansa“ kur skraidė Junkers 52 ir Junkers G 38 orlaiviais.[16][17]

Tęstinumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. olimpinėms žaidynėms skirtas „Deutsche Luft Hansa“ reklaminis plakatas

„Luft Hansa“ logotipą perėmusi 1953 m. „Lufthansa“ kartais save kildina iš „Luft Hansa“. Teisiškai tai nėra visiškai teisinga, nes 1953 m. buvo įsteigta kaip nauja įmonė pavadinimu „Aktiengesellschaft für Luftverkehrsbedarf", arba „Luftag", kuri netrukus perėmė „LuftHansa“ pavadinimą. 1955–1963 m. VDR aviakompanija taip pat naudojo „Luft Hansa“ pavadinimą, tačiau pralaimėjusi bylą VFR įmonei su atitinkamu pavadinimu, ji buvo likviduota, o jos vietoje įkurta „Interflug“.

Maršrutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skraindanti valtis Dornier Do J Wal (Do 16)

Nuo 1926 m. iki pat Antrojo Pasaulinio karo pradžios „Deutsche Luft Hansa“ išplėtojo platų maršrutų tinklą su centru Berlyno Tempelhofo oro uoste. Įmonė sudarė daug „interline“ tipo susitarimų, leidžiančių derinti savo ir kitų aviakompanijų skrydžius. Tokie susitarimai buvo sudaryti su aviakompanijomis Aerotransport, Ad Astra Aero, Adria Aerolloyd, Aero Oy, Air Union, Balair, CIDNA, CSA, DDL, Imperial Airways, KLM, Lignes Aeriennes Latécoère, LOT, ÖLAG, Malert, SATA , SABENAG ir Ukrvozdukhput, taip pat Syndicato Condor iš Brazilijos ir SCADTA iš Kolumbijos .

Šiuo laikotarpiu „Luft Hansa“ vykdė reguliarius keleivių pervežimus į šiuos oro uostus:

Austrijos vėliava Austrija
Belgijos vėliava Belgija
Bulgarijos vėliava Bulgarija
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Laisvasis Dancigo miestas
Danijos vėliava Danija
Estijos vėliava Estija
Graikijos vėliava Graikija
Ispanijos vėliava Ispanija
Italijos vėliava Italija
Jugoslavijos vėliava Jugoslavija
Didžiosios Britanijos vėliava Didžioji Britanija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Lenkijos vėliava Lenkija
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Norvegijos vėliava Norvegija
Prancūzijos vėliava Prancūzija
Portugalijos vėliava Portugalija
Rumunijos vėliava Rumunija
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Suomijos vėliava Suomija
Švedijos vėliava Švedija
Čilės vėliava Čilė
Turkijos vėliava Turkija
Vengrijos vėliava Vengrija
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis reichas

Keleiviniai reisai į Artimuosius Rytus

Afganistano vėliava Afganistanas
Persija (Iranas)
Irako vėliava Irakas
Sirijos vėliava Sirija

Antrojo Pasaulinio karo metu

Karo metu, faktiškai nutrūkus komercinės aviacijos skrydžiams, „Luft Hansa“ vykdė keletą vidinių reisų bei skrydžius tik į keletą šalių ar okupuotų teritorijų. Artėjant karo pabaigai šie skrydžiai palaipsniui buvo nutraukiami.

1940/41 m. sezonu aviakompanija, vykdydama bendro skrydžių kodo skrydžius su Iberia, Aeroflot, Malert, LARES (Rumunija), Aero Oy (Suomija), DDL (okupuota Danija), ABA (Švedija) ir ČSA (okupuota Čekoslovakija), skraidė į šiuos miestus:

Bulgarijos vėliava Bulgarija
Danijos vėliava Danija
Graikijos vėliava Graikija
Ispanijos vėliava Ispanija
Italijos vėliava Italija
Jugoslavijos vėliava Jugoslavija
Norvegijos vėliava Norvegija
  • Reguliarūs hidroplanų reisai išilgai Norvegijos pakrantės (nuo Trondheimo iki Kirkeneso), aptarnaujantys tuometinę Atlanto sienos dalį.
Rumunijos vėliava Rumunija
Portugalijos vėliava Portugalija
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga (iki 1941 m. birželio)
Švedijos vėliava Švedija
Čilės vėliava Čilė
Turkijos vėliava Turkija
Vengrijos vėliava Vengrija
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis reichas

Keleiviniai reisai į Artimuosius Rytus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistano vėliava Afganistanas
Persija (Iranas)
Irako vėliava Irakas
Sirijos vėliava Sirija

Orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Deutsche Luft Hansa“ lėktuvas Albatros L 73 Štetitno oro usote, 1927 m.
„Deutche Luft Hansa“ hidroplanas Blohm&Voss Ha 139 „Nordmeer“
Focke-Wulf Fw 200 Condor
LFV V 13, Hirschberg, dab. Lenkija
Junkers G 38
Junkers W 34
Udet U 11 Kondor, 1926 m.

Savo egzistavimo laikotarpiu „Deutsche Luft Hansa“ eksploatavo šių tipų orlaivius:

Orlaivis Eksploatacija Pastabos
Pradžia Pabaiga
Arado V I 1929 1929 1 vnt. Sudužo.
Albatros L 73 1926 1930
BFW M.20 1929 1943 14 vnt.
Blohm&Voss Ha 139 1937 1939 Krovininis hidroplanas
Blohm&Voss Ha 142 1939 1940 Krovininis
Boeing 247 1935
Dornier Do J Wal (Do 16) 1927 1937 2 vnt.
Dornier Do 18 1937 1939 Krovininė skraidanti valtis
Dornier Do R 1928 1932 Krovininė skraidanti valtis
Dornier Komet III 1926 1933
Dornier Do J 1926 1940 Krovininė skraidanti valtis
Douglas DC-2 1935
Douglas DC-3 1940 1944
Focke-Wulf A 17 1927
Focke Wulf GL 18 1926 1929
Focke-Wulf A 32 1934 2 vnt. iš NOBA
Focke-Wulf A 33 1937 1938 1 vnt.
Focke-Wulf A 38 1931 1934 4 vnt.
Focke-Wulf Fw 58 1938 1943 5 vnt.
Focke-Wulf Fw 200 1938 1945
Fokker-Grulich F.II
Fokker-Grulich F.III 		1926 1935
Heinkel HE 12 1929 1931 1 vnt. Sudužo
Heinkel He 58 1930 1932 Pašto lėktuvas. 1 vnt.
Heinkel He 70 1934 1937 Keleivinis ir pašto
Heinkel He 111 1936 1940 Keleivinis
Heinkel He 116 1938 Pašto
Junkers F 13 1926 1938
Junkers G 24 1926 1938
Junkers G 31 1928 1935 8 vnt.
Junkers G 38 1930 1939 2 vnt., vienas nurašytas 1936 m.
Junkers Ju 46 1933 1939 Pašto
Junkers Ju 52 1935 1945
Junkers Ju 86 1936 1945 5 vnt.
Junkers Ju 90 1938 1940
Junkers Ju 160 1935 1941 21 vnt.
Junkers Ju 290 1943 1945 3 vnt.
Junkers W 33
Junkers W 34 		1929
1926 		1929 Pašto
Klemm Kl 36 1936 1936 trumpą laiką
LFG V 13 1926 1932 Naudotas ir su važiuokle ir su plūdėmis
Rohrbach Ro VIII 1927 1936
Rumpler C.I 1926
Udet U-11 1926 1926 1 vnt. Sudužo pristatymo skrydžio metu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Cooksley, Peter (September–October 1996). „Celestial Coaches: Dornier’s Record Breaking Komet and Merkur“. Air Enthusiast (65): 20–24. ISSN 0143-5450.
  • (DE) Joachim Wachtel, Günter Ott: Im Zeichen des Kranichs. Die Geschichte der Lufthansa von den Anfängen bis 1945. Piper, München 2016, ISBN 978-3-492-05788-2.
  • (DE) Lutz Budraß: Adler und Kranich. Die Lufthansa und ihre Geschichte 1926–1955. Blessing, München 2016, ISBN 978-3-89667-481-4.
  • (LT) Peseckas V., Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Plieno sparnai

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 „Lufthansa – Chronicle“
  2. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh34/dlh34-11.jpg
  3. ↑ „First Transatlantic air line“, Popular Science, February 1933
  4. ↑ {{cite book}}: Tuščia citata (pagalba)Longmate, Norman (2004). If Britain Had Fallen. Barnsley: Greenhill Books., p. 153
  5. ↑ Accident description for D-ASHH at the Aviation Safety Network.
  6. ↑ Budrass, Lutz. The Eagle and the Crane: the History of Lufthansa from 1926–1955.
  7. ↑ „World War II: A Turbulent Legacy“ Archyvuota kopija 2022-03-09 iš Wayback Machine projekto.. www.handelsblatt.com.
  8. ↑ St. Endlich, M. Geyler-von Bernus, B. Rossié. „Tempelhof – Forced Labourers“ Archyvuota kopija 2021-02-24 iš Wayback Machine projekto.. www.thf-berlin.de/en/.
  9. ↑ Starzmann, Maria Theresia (September 2015). „The Materiality of Forced Labor: An Archaeological Exploration of Punishment in Nazi Germany“. International Journal of Historical Archaeology. 19 (3): 647–663. doi:10.1007/s10761-015-0302-9. JSTOR 24572806. S2CID 154427883
  10. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh37/dlh37-11.jpg
  11. ↑ Peseckas V., Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Plieno sparnai
  12. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh36/dlh36-6.jpg
  13. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh38/dlh38-11.jpg
  14. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh39/dlh39-12.jpg
  15. ↑ https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh4005/dlh4005i.jpg
  16. ↑ Percival Q 6, Plieno sparnai // Lietuvos sparnai Nr.3, 1996 m., p. 425.
  17. ↑ S. Mockūno prisiminimai. Iš transporto piloto prisiminimų, Plieno Sparnai Nr. 2-3 1971 m. Čikaga // Plieno sparnai
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 18,3 18,4 http://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh38/dlh38-03.jpg
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Deutsche_Luft_Hansa&oldid=7022185"