Balstogė

Balstogė lenk. Białystok
Balstogė 53°07′00″N 23°10′00″E
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė:	Lenkija
Vaivadija:	Palenkės vaivadija
Gyventojų (2010):	295 198
Plotas:	102,12 km²
Tankumas (2010):	2 891 žm./km²
Pašto kodas:	15-XXX
Tinklalapis:	www.bialystok.pl/
Vikiteka:	BalstogėVikiteka
Kirčiavimas:	Bal̃stogė (Bialystòkas, Belostòkas)

Miesto rotušė

Branickių rūmai

Varšuvos gatvė

Jono Pauliaus II aikštė

Liubomirsko rūmai

Plantų parkas

Katedra bazilika

Visų Šventųjų bažnyčia

Šv. Roko bažnyčia

Šv. Mykolo cerkvė

Dramos teatras

Universiteto centriniai rūmai

Filharmonija

Balstogė (arba Bialystokas, Belostokas) (lenk. Białystok, brus. Беласток, rus. Белосток, jid. ביאַליסטאָק) – didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Bialos upė. Įsikūręs Balstogės aukštumose. Miestas yra Palenkės vaivadijos ir Balstogės apskrities centras. Tai yra 2 pagal gyventojų tankį miestas Lenkijoje, 11 pagal gyventojų skaičių ir 13 pagal plotą. Balstogės aglomeracijos centras. Miesto teritorijoje yra Las Zviežyneco draustinis ir Antoniuko draustinis. Miestą sudaro 28 atskiri gyvenamieji rajonai. Mieste yra Dojlidų tvenkiniai.

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. XIII a.-XIV a. visas šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. 1645 m., po paskutinio giminės atstovo Krzysztof Wiesiołowski mirties miestas tapo valstybės nuosavybe. 1661 m. atiduotas Stefan Czarniecki už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, miestas atiteko Branickių šeimai. 1692 m. pradėtas naudoti Balstogės miesto herbas. XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo hetmonas Jan Klemens Branicki. Jis miestą pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į miestą atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. 1749 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. miestas tapo stambiu tekstilės pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13,787 1857 m. iki 56,629 1889 m. ir 65,781 1901 m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai. 1906 m. birželio 14-16 d. įvyko Balstogės pogromas. 1909-1913 m. pastatyta Balstogės Didžioji sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1920 m. rugpjūčio 22 d. įvyko Balstogės mūšis tarp lenkų ir bolševikų. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Po I pasaulinio karo Lietuva siekė miestą įtraukti į savo valdas, bet 1920 m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su Vilniumi jungė Polesės geležinkelis. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius Petras Vileišis, kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per Narevo upę. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. liepos 26 d. įkurtas Balstogės getas. 1943 m. rugpjūčio 16 d. žydų gete įvyko Balstogės geto sukilimas. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1995 m. pradėta naudoti Balstogės miesto vėliava. 2009 m. mieste vyko Pasaulinis Esperanto kongresas.

Pavadinimo kilmė

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš jotvingių kalbos. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami Narevo baseine – iš viso apie 32.

Klimatas

Mieste vyrauja žemyninis klimatas.

• Vidutinė metinė temperatūra: 7 °C;
• Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: -5 °C;
• Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 550 mm;
• Sniego dangos trukmė: 90-110 dienų;
• Vegetacijos periodas: apie 200-210 dienų.

Architektūra

• Gotika:
  • Balstogės Branickių rūmai (1691-1697 m.);
• Renesansas:
  • Balstogės Mergelės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika (1617-1626 m.);
• Barokas:
  • Balstogės Šv. Marijos Magdalenos cerkvė (XVIII a. II pusė);
  • Klebonija ul. Kościelna gatvėjė (1760 m.);
  • Balstogės Šv. Vincento Gailestingųjų Seserų vienuolynas (1769 m.);
  • Balstogės Branickių rūmų svečių namai (XVIII a.);
  • Balstogės rotušė (1745-1761 m.);
  • Buvusi ligoninė Kosciuškos aikštėje (XVIII a. II pusė);
• XIX a. pastatai:
  • Balstogės Šv. Mykolo soboras (1846 m.);
  • Cekhausas (1795-1807 m.);
  • Balstogės geležinkelio stotis (XIX a. 6 deš.);
  • Napoleono namai (XIX a.);
  • Balstogės Hasbacho rūmai (XIX a. 8 deš.);
  • Balstogės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (1884 m.);
  • Balstogės Farnos kapinės (1888 m.);
  • Balstogės Riudigerių rūmai;
  • Balstogės Warszawska gatvė;
  • Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus (1878 m.);
  • Balstogės Henryka Sienkiewicza gatvė (XIX a. 9 deš.);
  • Bojarų gyvenamasis rajonas;
  • Balstogės Visų Šventųjų cerkvė (XIX a. pab.);
  • Balstogės žydų kapinės;
  • Balstogės Piaskoverio sinagoga;
  • Kareivinės, ul. Kawaleryjska (1890-1950 m.);
  • Chan Marej gamykla, ul. Włókiennicza (1892-1920 m.);
  • Wolf Zilberblatt gamykla, ul. Włókiennicza (1892-1910 m.);
  • Šv. Stanislavo bažnyčia, ul. Wiadukt (XIX a. pab.);
  • Husarų kareivinės, ul. Józefa Bema (XIX a. II pusė);
  • Stein gamykla, ul. Poleska (XIX/XX a.);
  • Balstogės Jana Kilińskiego gatvė;
  • Balstogės Lipowa gatvė;
  • Stefanovičių rūmai, ul. Bacieczki;
• XX a. pastatai:
  • Steino vila, ul. Artyleryjska;
  • Tekstilės gamykla, ul. Augustowska, Adama Mickiewicza;
  • Balstogės kalėjimas (1905 m.);
  • Balstogės Novikų rūmai (1910 m.);
  • Balstogės Šv. Voicecho bažnyčia (1909-1912 m.);
  • Vandens bokštas, ul. Władysława Wysockiego (1923-1925 m.);
  • Balstogės Šv. Roko bažnyčia, ul. św. Rocha (1927-1946 m.);
  • Balstogės Aleksandr Węgierk dramos teatras, ul. Elektryczna (modernizmas, 1936-1938 m.);
  • Bankas, Rynek Kościuszki (socrealizmas, 1947-1950 m.);
  • Balstogės vaivadijos komiteto rūmai, ul. Władysława Liniarskiego (socrealizmas, 1953-1954 m.).

Žalieji plotai

• Antoniuko parkas;
• Branickių parkas;
• Centrinis parkas;
• Dojlidų parkas;
• Dziekoński parkas;
• Plantų parkas;
• Kunigaikščio Juzefo Poniatovskio parkas;
• Zviežineco parkas;
• Michał Sopoćki parkas.

Ūkis

2010 m. mieste buvo 14,800 bedarbių, tai yra 12,0% miesto gyventojų. Mieste veikia daug įvairių maisto pramonės, elektros priemonių, tekstilės, metalo apdirbimo įmonių. Viena iš žymesnių yra Żubr alaus gamyklų. Taip pat mieste ir jo apylinkėse yra gaminamas tradicinbis šio krašto desertas Bialy. Mieste yra 7 hipermarketai, 27 supermarketai, 9 prekybos centrai (Biała, Alfa, 2x Auchan, Kwadrat, Podlaska, Zielone Wzgórza, Galeria M, Galeria Antoniukowska) ir 19 elektros ir statybos prekių parduotuvių. Mieste veikia 8 ligoninės.

Gyventojai

Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis mieste buvo 295,198 gyventojai, iš kurių 157,379 moterys ir 137,819 vyrai. Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo 1857 metų:

Tautinės mažumos

Mieste gyvena apie 10,000-15,000 rusų, kurie kiekvienais metais organizuoja rusų kultūros dienas. Taip pat mieste gyvena apie 7,500 gudų, kurie sudaro 2,5% miesto gyventojų. Gudai turi savo kultūros centra, radijo stotį Radio Racija, laikraščius Niva, Pravincyja ir Časopis. Taip pat mieste gyvena apie 1,800 totorių, 417 ukrainiečių ir čigonai.

Kultūra

Miestas yra didžiausias kultūros centras šiaurės rytų Lenkijoje, čia yra apie 570 visuomeninių organizacijų. Mieste yra keli muziejai ir teatrai, 6 kino teatrai, filharmonija ir 16 bibliotekų, iš kurių didžiausia Balstogės Palenkės biblioteka. Kiekvienais metais rengiama daugybė įvairių vietinių ir tarptautinių kultūrinių renginių. Taip pat veikia daug įvairių muzikinių chorų. Įsikūręs Balstogės valstybinis archyvas ir Balstogės Liudviko Zamenhofo centras.

Muziejai

Mieste yra šie muziejai: Balstogės Palenkės muziejus, Balstogės Istorijos muziejus, Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus, Balstogės Kaimo muziejus, Balstogės Karo muziejus, Balstogės Arsenalo galerija, Balstogės Slendzinski muziejus, Balstogės Motorizacijos ir Technikos muziejus ir 19 privačių meno galerijų.

Teatrai ir filharmonija

• Balstogės Palenkės Opera ir Filharmonija;
• Balstogės Aleksandr Węgierk dramos teatras;
• Balstogės Lėlių teatras.

Švietimas

• Balstogės Politechnikos universitetas;
• Balstogės Medicinos universitetas;
• Balstogės Frederiko Šopeno muzikos universitetas;
• Balstogės universitetas;
• Balstogės arkivyskupijos aukštoji kunigų seminarija;
• Varšuvos Aleksandro Zelverovičiaus teatro akademijos filialas;
• Balstogės Viešojo administravimo aukštoji mokykla;
• Balstogės Ekonomikos aukštoji mokykla;
• Balstogės Kosmetologijos ir sveikatos apsaugos aukštoji mokykla;
• Balstogės Finansų ir vadybos aukštoji mokykla;
• Balstogės Matematikos ir informatikos aukštoji mokykla;
• Balstogės Nevalstybinė pedagogikos aukštoji mokykla;
• Varšuvos Melchioro Vankovičiaus žurnalistikos aukštoji mokykla.

Religija

Didžiąją dalį miesto gyventojų sudaro katalikai ir stačiatikiai, tačiau mieste taip pat yra protestantų, budistų, musulmonų ir judaistų, kurių prieš karą buvo 40 % miesto gyventojų ir kurie turėjo apie 60 sinagogų.

Katalikai

Mieste įsikūrusi Balstogės arkivyskupija ir Balstogės metropolija. Taip pat mieste veikia šie dekanatai: Balstogės Baciečkų dekanatas, Balstogės Bialostočeko dekanatas, Balstogės Dojlidų dekanatas, Balstogės Nove Miasto dekanatas, Balstogės Starosielcės dekanatas ir Balstogės Šrudmiešcės dekanatas. Iš viso mieste yra 36 katalikų parapijos.

Stačiatikiai

Mieste įsikūrusi Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija ir Balstogės stačiatikių dekanatas. Iš viso mieste yra 12 stačiatikių parapijų.

Sportas

Mieste yra 4 stadionai ir dvi uždaros salės, 4 baseinai, 4 teniso aikštynai ir kiti įvairūs sporto aikštynai.

Klubas	Sportas	Įkurtas	Lyga	Stadionas/aikštė
Jagiellonia Białystok	Futbolas	1920	Ekstraklasa	Stadion Miejski w Białymstoku
KS Włókniarz Białystok	Futbolas	1947	IV Liga	Stadion Włókniarz Białystok
Hetman Białystok	Futbolas	1948	IV Liga	Stadion Miejski w Białymstoku
KKS Piast Białystok	Futbolas	1997	Palenkės grupė
AZS Białystok	Tinklinis	1998	PlusLiga Kobiet	Szkoła Podstawowa nr 50
PKK Żubry Białystok	Krepšinis	2003	III Liga	Publiczne Gimnazjum nr 18
KS Biatrans Białystok	Krepšinis	2009	II Liga	VI LO w Białymstoku
Lowlanders Białystok	Amerikietiškasis futbolas	2006	PLFA I
ADH Białystok	Ledo ritulys	2006	Liga Open	Lodowisko MOSiR w Białymstoku
UKS Wygoda Białystok	Dviračiai
Jagiellonia Judo Club Bialystok	Dziudo		Polski Związek Judo	Szkoła Podstawowa nr 44
Human Białystok	Kick-boxing		Polski Związek Kickboxingu

Transportas

Pėsčiųjų alėja

Per miestą eina nemažai tranzitinių kelių bei kelios geležinkelio linijos. Iš viso miesto teritorijoje yra 6 geležinkelio stotys ir stotelės: Białystok Bacieczki, Białystok Fabryczny, Białystok Stadion, Białystok Starosielce, Białystok Wiadukt ir Białystok geležinkelio stotis. Mieste yra Białystok-Krywlany oro uostas. Iš viso mieste yra nutiesta apie 40 km dviračių takų.

Mieste kertasi šie tranzitiniai keliai:

• Krašto kelias Kudova Zdrojus - Vroclavas - Varšuva – Balstogė – Suvalkai – Budziskas
• Krašto kelias Žešuvas – Liublinas – Balstogė – Kužnica
• Krašto kelias Bobrovnikai - Balstogė – Grajevas – Lukas - Geldapė
• Vaivadijos kelias Balstogė – Supraslis – Krinkai
• Vaivadijos kelias Balstogė – Lapiai – Mazovijos Vysokis
• Via Baltica Helsinkis - Kaunas - Varšuva - Praha

Miestų partnerystė

Balstogės geležinkelio stotis

• Kaunas, Lietuva
• Čenstakava, Lenkija
• Dižonas, Prancūzija
• Eindhovenas, Nyderlandai
• Pskovas, Rusija
• Gardinas, Baltarusija
• Jelgava, Latvija
• Kaliningrad, Rusija
• Milvokis, Viskonsinas, JAV
• Talinas, Estija

Žymūs žmonės

• Liudvikas Zamenhofas (1859–1917) – filologas ir esperanto kalbos kūrėjas;
• Maksimas Litvinovas (1876–1951) – TSRS užsienio reikalų ministras;
• Anatolijus Rozenbliumas (1902–1973) – statybos inžinierius, profesorius;
• Radosław Sobolewski (1976 –) – futbolininkas;
• Alfons Karny - skulptorius;
• Ryszard Kaczorowski - politikas;
• Aleksandra Ekster - dailininkė;
• Hermann Friedmann - filosofas;
• Erwin Hasbach - politikas;
• Albert Sabin - gydytojas;
• Chaim Zelig Słonimski - matematikas, astronomas;
• Jakub Szapiro - žurnalistas;
• Max Weber - dailininkas;
• Dziga Wiertow - režisierius;
• Mordechai Tenenbaum - žydų rezistentas.

Nuotraukos

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Nuorodos

• Balstogės radijo laidos lietuvių kalba
• Balstogės televizija lietuvių kalba
• Białystok Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom I (Aa – Dereneczna) z 1880 r. (lenk.).