Rodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rodo sala

Rodo sala (gr. Ρόδος) – Graikijai priklausanti, didžiausia (plotu bei gyventojų skaičiumi) Dodekaneso salyno sala, esanti Egėjo jūroje. Sala nutolusi maždaug 18 km nuo vakarinių Turkijos krantų ir yra tarp Graikijos žemyninės dalies bei Kipro. Plotas 1400,7 km². 2001-aisiais metais joje gyveno 117 tūkstančių gyventojų (iš jų 54 tūkstančiai gyveno salos sostinėje Rodo mieste).

Rodo sala žymi tuo, kad joje buvo vienas septynių pasaulio stebuklų – Rodo kolosas. Rodo sostinė – viduramžiškas miestas Rodas yra įtrauktas į pasaulio paveldą.

Turistus čia traukia poilsiui palankus klimatas, pramogų gausa, gražūs Viduržemio jūros paplūdimiai. Rodo saloje vasaros šiltos, o žiemos – švelnios. Per metus čia būna ne mažiau kaip 300 saulėtų dienų, todėl sala padengta vešlia augmenija.

Rodo sala yra strėlės antgalio formos, beveik 80 km ilgio ir 38 km pločio. Plotas apie 1400 km², pakrantės ilgis – 220 km.

Rodo miestas įsikūręs salos šiaurėje. 14 km į pietus nuo Paradisi miesto yra tarptautinis oro uostas. Kraštas yra kalnuotas ir retai gyvenamas. Sala apaugusi miškais iš turkiškų pušų (Pinus brutia) ir kiparisų (Cupressus sempervirens), kuriuose gausu laukinių žvėrių, tame tarpe ir Rodo elnių. Petaludes (arba Petaloudes, Plaštakių) slėnyje vasarą labai gausu įvairiausių drugių.

Tarp kalnų pakrantėse yra siaurų juostų, kur auginami citrusiniai vaisiai, vynuogės, daržovės ir kitos kultūros.

Ekonomikai ypač svarbus turizmas. Verti paminėjimo Faliraki kurortas, Lindos, Haraki, Pefkos, Archangelos, Afandou, Koskinou, Embona (Attavyros), Paradisi ir Trianta miesteliai.

Svarbesnieji paminklai: Lindos Akropolis, Rodo Akropolis, senieji Ialysos ir Kamiros, Archeologinis muziejus, Elaphos ir Elaphina, Gubernatoriaus rūmai, Rodo senamiesti (Viduramžių miestas), Rodo paštas bei šv. Katerinos ligoninė. Aplankytinos Monolithos ir Kritinia pilys.

[taisyti] Istorija

Pindaro odėje sakoma, kad sala atsirado susijungus Saulės dievui Helijui su nimfa Rode. Miestai joje pavadinti jų trijų sūnų vardais. Rhoda yra rožinės spalvos kinrožė (Hibiscus), auganti Rodo saloje.

16 a. pr. m. e. į Rodo atsikėlė miniečiai ir vėlesnioji mitografija Rodo gyventojus vadina telchinais (taip pat ir Telchinis) ir Rodą sieja su Danaus.

15 a. pr. m. e. salą užėmė achajai. Sala pradėjo klestėti 11 a. pr. m. e. atėjus dorėnams. Jie pastatė Lindos, Ialyssos ir Kameiros miestus, kurie kartu su Kos, Cnidus ir Halicarnassus sudarė vadinamąjį Dorėno Heksapolį.

Persai vis užimdavo salą, tačiau po 478 m. pr. m. e. pralaimėjimo Atėnams, Rodo miestai prisijungė prie Atėnų lygos. 431-404 m. pr. m. e. Peloponeso karo metu, Rodas iš esmės liko neutralus. 408 m. pr. m. e. Rodo miestai nusprendė susivienyti ir salos šiaurėj pastatė sostinę, Rodo miestą, kurį suplanavo Atėnųarchitektas Hipodamas.

Tačiau 357 m. pr. m. e. salą užkariavo Mausolas iš Halikarnako, 340 m. pr. m. e. – persai, o 332 m. pr. m. e. jis tapo besiplečiančios Aleksandro Makedoniečioimperijos dalimi. Po Aleksandro mirties jo generolai pasidalino imperiją.

Rodas glaudžiais ryšiais susijungė su Ptolomėjų Aleksandrija ir jų sąjunga kontroliavo Egėjo jūros prekybinius kelius. Miestas tapo komerciniu ir kultūriniu centru ir jo monetos cirkuliavo beveik visame Viduržemio jūros regione. Sala garsėjo filosofijos, mokslo ir kultūros mokyklomis. Čia veikė atėnietis Aeschines, Apolonijus iš Rodo, astronomai Hipparchus ir Geminus, retorikas Dionysios Trax. Skulptūros mokykla išvystė stilių, apibūdinamą kaip "helenistinį baroką".

305 m. pr. m. e. Antigono sūnus Demetrijus apsupo Rodą siekdamas nutraukti jo sąjungą su Egiptu Egiptu. Nepaisant panaudotų galingų šturmo įrenginių, jau kitais metais pasirašė taikos sutartį, palikdamas daug karinio inventoriaus, kurį rodiečiai pardavė ir už gautus pinigus pastatė milžinišką statulą Saulės dievui Helijui, kuris dabar vadinamas Rodo kolosu.

164 m. pr. m. e. Rodas pasirašė sutartį su Roma ir tapo pagrindiniu mokymo centru Romos kilmingiesiems. Ypač garsėjo retorikais (pvz., Hermagoras, "Rhetorica ad Herenium" autorius). Todėl Rodas turėjo nemažai privilegijų, tačiau palaipsniui jas prarado per Romos politikų machinacijas. Galų gale Kasijus užėmė salą.

I a. į Rodo salą buvo ištremtas Romos imperatorius Tiberijus. Šv. Paulius atnešė krikščionybę. 395 m. pakliuvo į Bizantijos įtaką. 672 m. Rodą užėmė musulmonai (Muawiyah I). Tik pirmojo Kryžiaus žygio metu sala gražinta Bizantijos imperatoriui Alexius I Comnenus.

1309 m. salą užėmė hospitalierių ordino riteriai, persivadinę Rodo riteriais. Miestas buvo perstatytas europietišku stiliumi, pastatyta daug vertingų pastatų (tame tarpe Didžiojo magistro rūmai). Stiprios miesto sienos atlaikė Egipto sultono (1444 m.) ir Mehmedo II (1480 m.) užpuolimus, tačiau milžiniška Suleimano Didžiojo armija jį užėmė 1522 m. Rodo riteriai išsikėlė į Maltą. Sala tapo Otomanų imperijos dalimi.

Tik 1912 m. Rodą iš turkų atsiėmė italai, o 1947 m. sala buvo prijungta prie Graikijos. Tai sukėlė įvykius, susijusius su "mažumų pasikeitimu" tarp Graikijos ir Turkijos. .

[taisyti] Sostinė Rodas

Rodas – didžiausias viduramžių miestas Europoje, kurį UNESCO apibūdina kaip pasaulio kultūros palikimo paminklą.

Rodas, per amžius sukaupęs turtingą istorinį paveldą, dabar saugomas UNESCO, Viduramžio jūros miestas su puikiai išvystyta turizmo infrastruktūra, vaizdinga pakrante, aukso kopomis ir krištolo skaidrumo jūra. Išsiilgusiems ramaus poilsio, Rodas siūlo smėlio paplūdimius su spalvingais saulėlydžiais, žalius miesto parkus, siauras gatveles su tradiciniais namų kiemais ir daugybę jaukių kavinukių.

Aktyvūs keliautojai turi galimybę aplankyti architektūros paminklus, Jūrų muziejų. Įstabi miesto architektūra ir pilis su miestą juosiančią gynybine tvora nepaliks abejingų. Vakarus ir naktis Rodas siūlo triukšmingai ir linksmai praleisti BAR street, kurioje gausu klubu ir muzikinių barų.

Rodo mieste istorija juntama kiekviename žingsnyje. Savo pėdsakus čia paliko romėnai, bizantiečiai, turkai, jų viešpatavimo laikus mena trys vėjo malūnai netoli šv.Nikolajaus forto, Naujasis turgus, Viešosios administracijos pastatas, Madrakio uosto įėjimas su dviem elniais. Būdami šiame mieste verta aplankyti Apolono šventyklos griuvėsius, įspūdingą antikinį stadioną po atviru dangumi. Šiek tiek toliau nuo miesto – Monte Smith (Aghios Stephanos) kalva, nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į pakranę.

[taisyti] Falirakis

Didžiausias kurortas saloje ir judriausias šiaurės rytų pakrantėje, nutolęs apie 14 km. nuo Rodo miesto. Falirakis – itin mėgstamas jaunimo, kadangi čia gausu centre esančių naktinių klubų, diskotekų ir barų.

[taisyti] Kalitėja

1920 m. įkurtas SPA (gydomųjų šaltinių) kurortas. Ramus ir tykus miestelis su nedideliais ir jaukiais paplūdimiais traukia vyresnius poilsiautojus.

[taisyti] Iksija

Prabanga ir aktyviu naktiniu gyvenimu garsėjantis 6 km. nuo Rodo miesto nutolęs kurortas. Ilgame ir plačiame paplūdimyje įrengta daug vandens sporto centrų, todėl kurortas puikiai tinka vandens sporto megėjams.

[taisyti] Jalysos

Kurortas, garsėjantis savo milžiniškomis bangomis. Jalysos – rojus sklandytojų ir banglenčių sporto mėgėjams. Miestelis, nutolęs 8 km. atstumu nuo Rodo yra šiaurinėje salos dalyje ir garsėja savo paminklais, puikiu gamtovaizdžiu ir švelniu klimatu.

[taisyti] Kolymbija

Tipišką salos architektūrą išsaugojęs miestelis, nutolęs nuo Rodo apie 30 km., iš mažo kaimelio virto populiariu ir vaizdingu kurortu. Nedidelis uostas, nuostabūs paplūdimiai, restoranėliai ir svetingumu garsėjantys vietos gyventojai pakeri poilsiautojus. Pušynais apaugusia pakrante einantys keliai – tinkami pasivaikčiojimams ir pasivažinėjimams dviračiais.

[taisyti] Lindos

Miestelis pakerintis savo įstabia architektūra. Žvelgiant nuo skardžio daugelį pakerės mažaukščiai unikalios architektūros balti namukai.

Lindos – tai buvęs galingas senovinis pajūrio miestas, vienas iš trijų antikinių miestų, kuriant Rodo valstybę. Miesto centre ant kalvos stovi Athena Lindia Akropolis, iš kurio atsiveria pasakiški vaizdai į šv. Pauliaus įlanką (pasakojama, kad čia 58 mūsų eros metais nusileido apaštalas).

[taisyti] Antikinis Kamiras

Vakarinėje salos dalyje esantis Kamiro miestas buvo mažiausias iš trijų antikinių miestų formuojant Rodo valstybę. Labiau izoliuotas ir konservatyvesnis už komercinį Lindą ir aristokratinį Jalyso miestą Kamiras išlaikė savo antikinį kaimietišką charakterį.

Archeologiniai tyrinėjimai nustatė, kad miestas buvo padalytas į dvi zonas: viešuosius ir privačius pastatus, sujungtus šachmatų lentos gatvių sistema ir stovinčius aplink natūralius kalvų šlaitus.